Švedijos sostinėje Stokholme vykusioje dešimtojoje „Forest Europe“ ministrų konferencijoje aptarti tvaraus miškų valdymo, miškų atsparumo, biologinės įvairovės finansavimo ir Europos regiono valstybių bendradarbiavimo miškų politikos srityje klausimai. Lietuvai konferencijoje atstovavo aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
„Forest Europe“ yra politinis procesas, kuriame dalyvauja 44 Europos valstybės ir Europos Sąjunga (ES), skirtas bendroms tvaraus miškų valdymo kryptims derinti ir nustatyti. Šiomis kryptimis remiamasi ir Lietuvoje: Vyriausybės programoje numatyta formuoti miškų politiką, grindžiamą „Forest Europe“ patvirtintais darnaus miškų tvarkymo principais.
Konferencijos metu pasirašyta Stokholmo ministrų deklaracija apibrėžia tolesnius šio bendradarbiavimo akcentus. Deklaracijoje pabrėžiama tvaraus miškų valdymo svarba saugant biologinę įvairovę, stiprinant miškų atsparumą, prisitaikant prie klimato kaitos poveikio ir užtikrinant ilgalaikę miškų teikiamą naudą visuomenei.
„Miškų biologinės įvairovės apsaugai būtinas stabilus viešasis finansavimas ir aiškios taisyklės. Tačiau ilgalaikiam poveikiui reikia ir papildomų priemonių, kurios padėtų pritraukti privačias lėšas ir finansuoti bioįvairovės apsaugos priemones miškuose“, – sakė A. Paliukėnaitė.
Lietuvoje miškų biologinės įvairovės apsauga šiuo metu daugiausia finansuojama viešosiomis lėšomis. Kompensacijos už ūkinės veiklos ribojimus „Natura 2000“ teritorijose mokamos pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką arba iš nacionalinio biudžeto. Buveinių atkūrimo ir kitos aktyvios apsaugos priemonės taip pat finansuojamos ES struktūrinių fondų bei ES aplinkos ir klimato politikos programos „LIFE“ lėšomis, dalį tokių priemonių įgyvendina Valstybinių miškų urėdija.
Pasak viceministrės, vienas iš viešąjį finansavimą papildančių instrumentų galėtų būti biologinės įvairovės kreditai. Jie padėtų privačias investicijas susieti su konkrečiais gamtos atkūrimo rezultatais. Tokias galimybes analizuos ir nuo 2026 m. rugsėjo prasidėsiantis „LIFE BIO-CRED Baltic“ projektas, kuriame bus vertinama, kaip buveinių atkūrimo rezultatus, įskaitant miškų buveines, būtų galima susieti su patikimomis biologinės įvairovės kreditų schemomis.
„Svarbu, kad biologinės įvairovės apsauga nebūtų laikoma atskira nuo miškų valdymo. Miškų savininkams ir valdytojams turi būti sudaromos sąlygos šiuos tikslus įtraukti į ilgalaikius miškų valdymo ir investicinius sprendimus“, – teigė A. Paliukėnaitė.
Kitose konferencijos sesijose aptarta Europos miškų būklė, statybos iš medienos plėtra, žalieji miškų sektoriaus darbai ir miškų bei miškų sektoriaus vertės grandinių vaidmuo stiprinant pasirengimą krizėms. Šios temos yra platesnės diskusijos apie tvarų miškų valdymą ir miškų atsparumą Europoje dalis.
