Nauji incidentai prie Europos Sąjungos rytinės sienos vis aiškiau rodo, kad oro erdvės saugumas nebėra vien karinių lėktuvų ar balistinių raketų klausimas. Lietuvoje jau nuo 2023 m. fiksuojami iš Baltarusijos atskriejantys oro balionai, trikdantys civilinę aviaciją ir Vilniaus oro uosto darbą. Tai vertinama kaip Rusijos ir Baltarusijos hibridinis spaudimas. Lietuvai 2025 m. gruodį paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Europos Komisija patvirtino, kad tokie incidentai yra hibridinio spaudimo išraiška. Tai nauja Europos oro erdvės saugumo realybė.
Tuo pat metu dronų grėsmė, už kurią pirmiausia atsakinga Rusija, tampa dar rimtesnė, o nuo jos kenčia visas rytinis NATO flangas. Pavyzdžiui, gegužės 29 d. Rusijos dronas, atakavęs Ukrainą, nukrito Rumunijos Galați mieste, pataikė į gyvenamąjį pastatą ir sužeidė du žmones. Rumunija patvirtino, kad tai buvo rusiškas „Geran-2“ tipo dronas. Tai realūs incidentai Europos Sąjungos ir NATO teritorijoje. Po neautorizuotų dronų įskridimų į Lietuvos oro erdvę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Vilniuje pabrėžė, kad grėsmė vienai valstybei narei yra grėsmė visai Sąjungai. Ji nurodė, kad ES investuoja į antidronų pajėgumus, pažangią oro gynybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o Baltijos valstybėms per SAFE programą numatyta papildoma 12 mlrd. eurų suma. Tai svarbi politinė žinia, kuria Baltijos oro erdvės saugumas įvardijamas ne kaip regioninė, o kaip europinė problema.
Šioje situacijoje svarbiausia nepasiklysti aiškinantis vien konkretaus objekto kilmę. Veikiausiai tai Rusijos elektroninės kovos priemonėmis paveiktos navigacijos pasekmė, galbūt – sąmoningas trečiųjų šalių testavimas. Nuo to esmė nesikeičia: neautorizuoti skraidantys objektai pasiekia Europos Sąjungos teritoriją. Tai reiškia riziką civilinei aviacijai, gyventojams, energetikos infrastruktūrai, kariniams objektams ir valstybių sienų apsaugai. Europos Sąjunga šiuo metu jau turi veikiančių instrumentų. 2026 m. vasarį Europos Komisija pristatė Dronų ir antidronų saugumo veiksmų planą. Juo siekiama stiprinti valstybių narių pasirengimą, gerinti dronų aptikimo pajėgumus, koordinuoti atsaką ir stiprinti Europos gynybinę parengtį. Plane numatyta glaudžiau susieti valdžios institucijas, pramonę ir inovacijų sektorių. Tai teisinga kryptis, tačiau dabar svarbiausia, kad dokumentų nuostatos virstų realiais pajėgumais pasienyje.
Vienu iš pagrindinių projektų turėtų tapti Europos dronų gynybos iniciatyva ir Rytinio flango stebėsenos sistema. Komisijos dokumentuose numatyta, kad ši sistema apimtų oro gynybą, antidronų technologijas, sausumos ir jūrų saugumą, situacinį matomumą, elektroninę kovą ir operacinį koordinavimą. Ji turėtų veikti glaudžiai derinant veiksmus su NATO struktūromis. Tai aktualu Baltijos šalims, Lenkijai, Rumunijai ir visam rytiniam ES pakraščiui. Tačiau ne visada prasminga naudoti brangias raketas. Ukraina jau beveik ketverius metus kasdien gyvena dronų karo sąlygomis. Ukrainiečiai įvaldė greitus, mobilius, pigius ir technologiškai lanksčius sprendimus: nuo elektroninės kovos priemonių iki mobilių stebėjimo grupių, nuo masinės dronų gamybos iki nuolatinio programinės įrangos atnaujinimo. Tokia kintanti yra šių dienų realybė.
Europos Komisija, pristatydama ES ir Ukrainos dronų aljansą, pripažįsta, kad stipresni Europos dronų ir antidronų pajėgumai kuriami remiantis Ukrainos patirtimi – jungiant mokslinius tyrimus, gamybą, inovacijas ir didinant apimtis. Tai svarbu, nes Ukraina šiandien yra ne tik paramos gavėja, bet ir Europos saugumo inovatorė. Todėl, kalbant apie dronų sieną, antidronų skydą ar oro erdvės apsaugą, sunkiai bepasiekiama be Ukrainos ekspertų, gamintojų ir karių patirties. Kiekvienas Ukrainoje išbandytas sprendimas, galintis apsaugoti miestą, elektros pastotę ar oro uostą, turi būti vertinamas ir Europos Sąjungos valstybių narių kontekste. Verta paminėti, kad Europos Sąjunga jau numatė ir finansinių instrumentų gynybos srityje. SAFE programa numato iki 150 mlrd. eurų paskolų valstybėms narėms, kad jos galėtų sparčiai didinti gynybos investicijas per bendrus pirkimus. Tai galėtų apimti antidronų sistemas, radarus, jutiklius, elektroninės kovos priemones, mobilius reagavimo vienetus ir bendrą regioninę oro erdvės stebėseną.
Europos Parlamentas saugumo srityje atlieka svarbų vaidmenį. Parlamente keliami klausimai dėl ES išorės sienų apsaugos, hibridinių grėsmių, kritinės infrastruktūros saugumo ir bendrų antidronų pajėgumų. Taip pat raginame Komisiją aiškiai įvardyti Europos dronų gynybos iniciatyvos, Rytinio flango stebėsenos, Europos oro gynybos skydo ir kosmoso gynybos skydo tikslus, valdymo modelį, terminus ir finansavimą. Tai ypač svarbu, nes pagal Europos gynybos parengties iki 2030 m. kelrodį numatyta, kad dar 2026 m. turi būti pradėti konkretūs pajėgumų projektai, o iki 2027 m. bendri gynybos pirkimai turėtų sudaryti 40 proc. visų pirkimų. Toks sprendimas palengvintų pavienių valstybių narių finansinę naštą. Jau priimtoje rezoliucijoje dėl dronų ir naujų karo sistemų Parlamentas pabrėžė, kad Europa turi prisitaikyti prie šiandienos saugumo iššūkių, stiprinti dronų ir antidronų pajėgumus, investuoti į aptikimo, sekimo, elektroninės kovos ir neutralizavimo technologijas. Toliau laukia praktinis šių politinių nuostatų įgyvendinimas: diskusijos komitetuose, biudžeto prioritetų derinimas, Europos gynybos pramonės stiprinimo procesai ir galimos papildomos rezoliucijos dėl rytinio ES flango apsaugos.
Pagal Europos gynybos parengties iki 2030 m. kelrodį iki 2026 m. pabaigos numatyta pasiekti pirminius Europos dronų gynybos iniciatyvos ir Rytinio flango stebėsenos pajėgumus. Tai reiškia, kad dar šiemet turėtų paaiškėti, kaip bus kuriama bendra Europos dronų aptikimo ir neutralizavimo sistema, kaip ji bus derinama su oro gynyba, sienų apsauga, kosmoso technologijomis bei NATO pajėgumais. Akivaizdu, kad Rusija ir Baltarusijos režimas ne pirmus metus testuoja Europos atsparumo ribas. Skiriasi tik veikimo būdai. Kai kada tai daroma instrumentalizuojant migrantus, kitą kartą – oro balionais, trečią – dronais, ketvirtą – dezinformacija. Mūsų atsakas į tai turi būti kompleksiškas. Europos Sąjunga privalo saugoti savo oro erdvę ir į galimus incidentus privalo reaguoti proaktyviai. Šiandien oro erdvės saugumas prasideda ne tik nuo naikintuvų ar didelių priešlėktuvinės gynybos sistemų. Jis prasideda nuo gebėjimo laiku pastebėti mažą, pigų, bet pavojingą droną. O pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad Europos Sąjungoje Baltijos šalių saugumas tikrai nėra periferinis klausimas – tai visos Europos saugumo klausimas.
