Vilniaus arkikatedros išsamiems tyrimams pradėti, Ministrės Pirmininkės sudaryta darbo grupė pritarė siūlomoms tyrimų kryptims, preliminariems mūrų tyrimų duomenims ir aptarė tolimesnius žingsnius. Buvo pabrėžta būtinybė tikrinti visas moksliškai pagrįstas hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, kartu mokslininkai akcentavo, kad pernelyg skuboti ir neatsargūs invaziniai tyrimų metodai gali pakenkti jautriai arkikatedros aplinkai.
Darbo grupei pavesta parengti ilgalaikę Vilniaus arkikatedros tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų programą. Posėdyje pateikti aktualūs siūlymai jos rengimui, apžvelgta iki šiol atliktų tyrimų visuma. Kultūros paveldo departamentui liepta įvertinti mokslininkų nustatytas rizikas, susijusias su invaziniais tyrimų metodais tikrinant versijas apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą, ir pateikti pasiūlymus.
„Paradoksalu, kad vienas svarbiausių valstybės istorinės atminties simbolių, Vilniaus arkikatedra bazilika, yra tiek mažai pažintas, iki šiol stokojęs nuodugnių tyrimų. Taisant šią spragą, svarbu išlaikyti duomenimis paremtą atsargumą jautrioje arkikatedros aplinkoje“, – teigia Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė. Ji pridūrė, kad kompleksiniai, tarpdisciplininiai tyrimai leis visuomenei geriau pažinti šią nepaprastos istorinės svarbos vietą.
Užbaigus neinvazinio mūro tyrimus, tolesnes galimų palaidojimo vietų paieškos kryptis galėtų nustatyti Kultūros paveldo departamentas kartu su paveldosaugininkais, mokslininkais ir Vilniaus Arkivyskupijos atstovais.
Lietuvos istorijos instituto Miestų istorijos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Saulius Sarcevičius pabrėžė, kad visos pagrįstos hipotezės turi būti nagrinėjamos, tačiau mokslinė prieiga reikalauja kantrybės, metodikos ir argumentų.
„Mokslinis atsargumas įgyvendinant Katedros kompleksinius tyrimus nėra delsimas. Reikia įvertinti, kad skubotas įsikišimas gali sunaikinti daugiau informacijos, nei jos suteikti. Apie fizinius veiksmus galima kalbėti tik po neinvazinių tyrimų, šaltinių analizės ir paveldosauginių sprendimų. Pirmas žingsnis – suprasti, ką rodo fizikiniai duomenys. Neinvaziniai tyrimai – 3D skenavimas, georadariniai ir mūro tyrimai – yra pirmieji racionalūs žingsniai, kurie jau vykdomi“, – pastebėjo S. Sarcevičius.
Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, pristatę Vilniaus arkikatedros mūro tyrimų preliminarius duomenis, nurodė, kad Katedros mauzoliejaus mūrų skenavimo duomenys, patvirtinti istorinių šaltinių, rodo, jog sienos buvo projektuotos taip, kad į vidų neprasiskverbtų gruntinis vanduo.
Daugiusluoksnes sienas su švinine skarda, saugančia nuo drėgmės, suduriantis mūras užtikrina apsaugą. Posėdyje pažymėta, kad neapskaičiuoti, neatsargūs invaziniai sprendimai būtų itin neatsakingi ir žalingi.
Darbo grupė iki 2026 m. liepos 1 d. turės parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų bei susijusių apsaugos ir tvarkybos darbų plano projektą, įvertinti preliminarų lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat bus pateikti siūlymai, kaip moksliškai patikrinti hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
