Šiandien dalyje Lietuvos prognozuojamos audros, smarki liūtis ir kruša dar kartą primena apie vis dažnėjančius ekstremalius orų reiškinius. Specialistai sako, kad nors tokių stichijų sustabdyti neįmanoma, didelės dalies nelaimių galima išvengti tinkamai pasiruošus ir žinant, kaip elgtis pavojingų orų metu. Draudikai pastebi, kad po stiprių audrų dažniausiausiai fiksuojami apgadinti automobiliai, užlieti namai ar nuplėšti stogai, tačiau ekspertai primena – didžiausią vertę tokiose situacijose turi ne turtas, o žmonių saugumas.
2025 m. Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie VRM iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, tik kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų žinotų, kaip elgtis stichinės ar žmogaus sukeltos nelaimės atveju. Dar mažesnė dalis žmonių yra pasirūpinę būtiniausiomis atsargomis – maisto, vandens, vaistų ir higienos priemonių bent 72 valandoms turi tik kas antras gyventojas.
Kad audros gyventojus dažnai užklumpa nepasiruošusius, rodo ir draudikų fiksuojamos žalos. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, po stipresnių audrų dažniausiausiai registruojami dėl užvirtusių medžių apgadinti automobiliai, užlietos patalpos bei vėjo suniokotas gyventojų turtas.
„Dažnai fiksuojame atvejus, kai ant automobilių užvirsta medžiai ar šakos, kruša apgadina kėbulus, o stiprus vėjas nuplėšia stogus ar užlieja patalpas. Tokios nelaimės dažnai įvyksta labai staiga, todėl svarbiausia – nelaukti paskutinės minutės ir į perspėjimus reaguoti rimtai“, – tvirtina BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos Mokymo ir gyventojų švietimo skyriaus vyr. specialistės Loretos Naraškevičienės, didžiausią pavojų žmonėms audrų metu kelia lūžtančio medžio šakos, krentantys nepritvirtinti daiktai bei žaibo iškrovos.
„Pučiant stipriam vėjui dažniausiai lūžta medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai ar virsta nepritvirtinti įrenginiai. Audros, lydimos žaibavimo, metu kyla pavojus ne tik pastatams ar elektros prietaisams, bet ir žmonėms – žaibas, krintantys medžiai ar dideli krušos ledėkai gali sukelti sunkius sužalojimus ar net žūtį“, – perspėja L. Naraškevičienė.
Viena dažniausių klaidų – neįvertinamas pavojus
Anot specialistės, gyventojai vis dar per mažai dėmesio skiria oficialiems perspėjimams ir rekomendacijoms.
„Didžiausia problema ta, kad dalis žmonių neįsiklauso į meteorologų prognozes bei specialiųjų tarnybų perspėjimus. Audros dažnai vertinamos pernelyg lengvabūdiškai, nors net trumpalaikis škvalas gali sukelti labai rimtų pasekmių“, – pastebi L. Naraškevičienė.
Ji primena, kad perkūnijos metu pavojinga slėptis po pavieniais medžiais, būti atvirose vietose ar vandens telkiniuose.
„Automobilyje dažniausiai yra saugu, jei sustojama saugioje vietoje, uždaromi langai ir nesiliečiama prie metalinių paviršių. Tačiau jokiu būdu nereikėtų sustoti po medžiais. Pavyzdžiui, jei kruša užklupo vairuojant, geriausia sustoti po viaduku arba artimiausioje degalinėje“, – aiškina L. Naraškevičienė.
Pasiruošti reikia dar prieš audrą
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausi veiksmai turėtų būti atliekami dar prieš prasidedant audrai.
„Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti savo turtu – automobilį palikti garaže arba po stogu, sutvirtinti lauke esančius daiktus, uždaryti langus bei duris. Taip pat svarbu pasirūpinti atsarginiais elektros šaltiniais, vandens, maisto ir būtiniausių vaistų atsargomis, jei dėl audros kuriam laikui būtų sutrikdytas elektros tiekimas ar judėjimas“, – L. Naraškevičienė.
BTA draudimo draudimo Žalų departamento direktorės teigimu, praktika rodo, kad didelės dalies nuostolių būtų galima išvengti gyventojams į audrų perspėjimus sureagavus anksčiau.
„Dažnai matome situacijas, kai automobiliai paliekami po medžiais, balkonuose ar kiemuose lieka nepritvirtinti daiktai, o apie galimas rizikas susimąstoma tik po nelaimės. Audros Lietuvoje tampa vis intensyvesnės, todėl svarbu ne tik pasirūpinti fizine apsauga, bet ir įsivertinti draudimo apsaugą – ar ji apima gamtos stichijų sukeltas žalas turtui ir transportui“, – pažymi K. E. Karpova.
