Nors diskutuojama apie dirbtinį intelektą ir kosmines keliones, Lietuva, kaip ir visas pasaulis, giliau klimpsta į ekologines bei sveikatos krizes. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai ir studentai aktyviai kuria mokslu grįstus sprendimus, kurie padėtų mažinti taršą, tausoti išteklius ir pereiti prie tvaresnės ekonomikos.
Pasak VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentės dr. Renatos Dagiliūtės, šiandien reikalingi ne tik problemas suprantantys specialistai, bet ir mokslininkai, gebantys kurti naujus technologinius sprendimus. Klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, oro, vandens, dirvožemio tarša, išteklių stoka ir atliekų tvarkymo problemos yra iššūkiai, su kuriais susiduria visa visuomenė.
Docentė dr. R. Dagiliūtė pabrėžia, kad perdirbimas yra svarbus, tačiau ne visos atliekos gali būti efektyviai perdirbamos, o kai kurioms medžiagoms tinkamos technologijos dar tik kuriamos. Pavyzdžiui, elektroninės įrangos atliekose esančių vertingų žaliavų atgavimas vis dar yra sudėtingas ir reikalauja aktyvių mokslinių tyrimų bei inovacijų.
Aplinkosaugos organizavimo ir Industrinės ekologijos magistro studijų studentai sprendžia įvairius aplinkosauginius iššūkius. Aplinkosaugos organizavimo studentai analizuoja ekotoksiškumo klausimus, cheminių medžiagų poveikį aplinkai ir gyviems organizmams, tiria žemės ūkyje naudojamo plastiko poveikį, matuoja taršą, vertina žaliųjų erdvių įtaką sveikatai ir taiko GIS sprendimus.
Industrinės ekologijos studentai analizuoja išteklių naudojimą, atliekų tvarkymą, perdirbimą, vertina technologinių sprendimų efektyvumą ir įmonių aplinkosauginius rodiklius. Jie tiria valymo įrenginių efektyvumą, įvairių atliekų tvarkymo būdų poveikį aplinkai bei maisto atliekų mažinimo strategijas.
VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros docentės dr. Linos Ragelienės teigimu, dideli iššūkiai medicinoje yra patogenų atsparumas antimikrobiniams vaistams ir naujų pandemijų rizika, o aplinkosaugoje – mikoplastiko tarša ir jos poveikio tyrimai. Taip pat svarbi problema yra augalų ligos, mažinančios derlių ir didinančios ūkininkų nuostolius, augančios taršos, atliekų kaupimosi ir intensyvaus gamtos išteklių naudojimo grėsmės.
„Sprendžiant šias problemas itin svarbus biochemijos, biologijos, chemijos ir mikrobiologijos mokslų indėlis. Biochemija leidžia suprasti, kaip aplinkos veiksniai veikia gyvų organizmų molekulinius procesus, o skirtingų sričių mokslininkų bendradarbiavimas padeda kurti naujas technologijas, kurios būtų ne tik efektyvios, bet ir draugiškos aplinkai“, – teigė dr. L. Ragelienė.
Katedros mokslininkai, kartu su Biocheminės analizės magistrantūros studentais, vykdo aktualius tyrimus gyvybės mokslų srityje. Tyrimai apjungia tris kryptis: biomediciną, modernius gydymo metodus ir tvarų žemės ūkį. Tiriamos mikroorganizmų savybės siekiant didinti vaistų efektyvumą, vystoma ląstelių elektroporacijos technologija efektyvesniam gydymui ir terapijai, tiriama augalų streso atsako biocheminiai mechanizmai augalų produktyvumui didinti.
Dr. L. Ragelienė pabrėžia, kad moksliniai tyrimai reikalauja daug kūrybiškumo ir kritinio mąstymo, o daugelis tyrimų sprendžia realias problemas, tokias kaip kova su antibiotikams atspariais mikroorganizmais ar ląstelių senėjimo procesų tyrimai. Studijų metu studentai dirba su modernia įranga, mokosi analizuoti duomenis ir tampa mokslinės komandos dalimi.
