Valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė penktadienį, spalio 23 dieną, pareiškė pasigendanti bendros koalicijos pozicijos, kuri apibrėžtų ilgalaikius Lietuvos migracijos politikos tikslus.
Širinskienė kritikuoja pavienius ministro sprendimus
„Ko aš, matyt, labiausiai pasigendu, tai pasigendu sisteminio požiūrio, nes tikrai norėtųsi turėti platesnę koncepciją, ką mes norime pasiekti su Lietuvos migracijos politika“, – LRT radijui sakė parlamentarė.
A. Širinskienės vertinimu, šiuo metu imamasi pavienių priemonių, tačiau nėra pakankamai aišku, kaip jos siejasi su bendra ilgalaike valstybės kryptimi.
Ji paminėjo vidaus reikalų ministro sprendimus uždaryti atskirus išorės paslaugų teikėjo padalinius, per kuriuos užsieniečiai gali pateikti dokumentus dėl leidimų gyventi Lietuvoje. Parlamentarė taip pat kalbėjo apie sprendimus dėl „vienokio ar kitokio šaudymo būdo pasienyje“ ir kritikavo tokių priemonių pateikimą kaip migracijos problemų panacėją.
Nuo lapkričio 1 dienos prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nebebus galima pateikti per išorės paslaugų teikėjo padalinius Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kazachstane, Kirgizijoje bei Uzbekistane. Po šio sprendimo tokių padalinių veiklos sąraše vietoj 31 valstybės liks 27, o 22 iš jų bus priimami prašymai dėl leidimų gyventi darbo pagrindu.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas šį sprendimą aiškino Valstybės saugumo departamento indikacijomis apie galimas terorizmo grėsmes ir visuomenės nerimu dėl augančios Vidurinės Azijos bendruomenės.
Vyriausybė jau patvirtino atnaujintas migracijos gaires
Su A. Širinskienės kritika kontrastuoja oficiali Vyriausybės pozicija. Balandžio 8 dieną Ministrų kabinetas patvirtino Vidaus reikalų ministerijos parengtas atnaujintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Iki tol jos paskutinį kartą buvo keistos 2020 metų vasarį.
Atnaujintame dokumente įvardytos nepalankios demografinės prognozės, ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiaus mažėjimas, darbo rinkos poreikiai, saugumo interesai ir užsieniečių integracijos iššūkiai.
Gairėse numatyta mažinti emigracijos paskatas, skatinti Lietuvos piliečius sugrįžti, stiprinti migracijos kontrolę ir kurti veiksmingesnį užsieniečių integracijos mechanizmą. Pritraukiant darbo jėgą pirmenybė teikiama grįžtantiems Lietuvos piliečiams, lietuvių kilmės asmenims, Europos Sąjungos piliečiams ir aukštos kvalifikacijos specialistams.
Šiemet nustatyta 24 706 naujai dirbti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių kvota buvo išnaudota rugsėjo 7 dieną. Ji prilygsta maždaug 0,9 proc. iš 2,9 mln. nuolatinių šalies gyventojų. M. Katelynas nepritaria kvotos didinimui, o premjeras Mindaugas Sinkevičius yra pareiškęs, kad Vyriausybė laikosi kontroliuojamos migracijos krypties ir darbo jėgos poreikių nelaiko svarbesniais už visuomenės saugumą.
Atnaujinta komisija siūlys sisteminius pakeitimus
Spalio 7 dieną Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad premjero M. Sinkevičiaus pavedimu atnaujinama Vyriausybės Migracijos komisijos veikla ir sudėtis. Jos darbą koordinuos vidaus reikalų ministras M. Katelynas.
Komisijai pavesta analizuoti migracijos procesus, vertinti taikomų priemonių veiksmingumą ir siūlyti sisteminius migracijos srautų valdymo pakeitimus. M. Katelynas svarbiausiais migracijos politikos kriterijais įvardijo valstybės saugumą, užsienio politikos kryptis, realius darbo rinkos poreikius ir ilgalaikius valstybės interesus.
Atnaujintose gairėse taip pat numatyta stiprinti skirtingų institucijų veiksmų koordinavimą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki birželio 1 dienos turi pateikti Migracijos komisijai politikos įgyvendinimo ataskaitą.
