Prezidentas Gitanas Nausėda atskleidė asmeniškai nusiuntęs JAV prezidentui Donaldui Trumpui du laiškus, kuriuose prašė išlaikyti amerikiečių pajėgas rytiniame NATO sparne. Rugsėjo 21-ąją Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse vykusiame Prezidentiniame verslo forume atsparumo klausimais, Lietuvos vadovas taip pat pareiškė, kad šalis pasirengusi suteikti JAV kariams „labai dosnią priimančiosios šalies paramą“.
Nauja JAV karių rotacija jau vyksta į Lietuvą
Praėjus kelioms valandoms po pranešimo apie laiškus D. Trumpui, G. Nausėda paskelbė, kad nauja amerikiečių karių pamaina jau vyksta į Lietuvą. Prezidentūra tai pristatė kaip patvirtinimą, kad JAV kariai šalyje liks.
„Esame dėkingi prezidentui Donaldui Trumpui ir JAV administracijai už šį sprendimą, kuris yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumui“, – pranešime spaudai teigė G. Nausėda.
Prezidentas JAV karinį buvimą Lietuvoje pavadino nepamainoma atgrasymo ir kolektyvinės gynybos dalimi. Pasak jo, sąjungininkų pasiryžimas būti kartu siunčia aiškią žinią, kad NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.
G. Nausėdos vertinimu, grįžtančią rotaciją veikiausiai sudarys apie 1 tūkst. karių, o jų skaičius neturėtų būti mažesnis negu ankstesnėje pamainoje. Tačiau rugsėjo 22-ąją tikslus karių skaičius ir laikotarpis, kuriam užtikrintas jų buvimas, dar nebuvo viešinami, nes detalės tebebuvo derinamos.
Prezidentas teigė iš JAV išgirdęs, kad sprendimas dėl rotacijos sugrąžinimo „iš principo priimtas“. Anot jo, prasidėję logistikos darbai rodo, kad procesas pasiekė galutinę stadiją.
Lietuva pasiūlė išplėstinę paramą JAV pajėgoms
G. Nausėdos vertinimu, JAV sprendimui galėjo turėti įtakos Lietuvos pasiūlytas priimančiosios šalies paramos paketas, įsipareigojimas gynybai skirti 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto, pasirengimas siųsti išminavimo misiją, taip pat energetinis ir ekonominis bendradarbiavimas su Vašingtonu.
Lietuva jau yra atidariusi naują JAV pajėgoms skirtą infrastruktūrą Pabradėje, Švenčionių rajone, ir patvirtinusi išplėstinį paramos paketą. Šalis yra nurodžiusi galinti priimti iki 1,5 tūkst. amerikiečių karių.
Daugiau kaip 1 tūkst. ankstesnės rotacijos JAV karių su technika iš Lietuvos pradėjo trauktis birželio pradžioje. Įprastai juos turėjo pakeisti nauja pamaina, tačiau šįkart ji numatytu laiku neatvyko.
JAV karių batalionai Lietuvoje reguliariai dislokuojami nuo 2019 metų. Po 2022-aisiais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą jų buvimas buvo pakeistas į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Pentagonas svarsto mažinti pajėgas Europoje
Žinia apie naują rotaciją paskelbta Vašingtonui peržiūrint savo karinį buvimą Europoje. Rugsėjo 17-ąją JAV televizija „NBC News“ pranešė, kad Pentagonas svarsto iš žemyno išvesti apie 25 tūkst. karių, o didžiausio mažinimo scenarijus numatytų iki 40 tūkst. karių pasitraukimą.
Tuo metu Europoje buvo dislokuota apie 80 tūkst. JAV karių, iš jų maždaug 10 tūkst. – Lenkijoje, daugiausia rotaciniu pagrindu.
Pentagono peržiūra yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama daugiau atsakomybės už Europos konvencinę gynybą perduoti Europos sąjungininkams, JAV paliekant ribotesnį pagalbinį vaidmenį.
