Socialinių darbuotojų atlyginimai auga, tačiau išlieka dideli skirtumai tarp savivaldybių

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1 510 eurų. Tai 47 eurais mažiau nei vidutinis atlyginimas šalyje ir 100 eurų daugiau, nei buvo pernai.

Nors per pastaruosius metus socialinių darbuotojų vidutinio atlyginimo atotrūkis nuo šalies vidurkio sparčiai mažėjo, atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių išlieka akivaizdūs. Savivaldybių biudžetinėse įstaigose socialinių darbuotojų atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų. 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, šalies biudžetinėse įstaigose dirbo 2177 socialiniai darbuotojai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad socialiniai darbuotojai atlieka vieną atsakingiausių darbų valstybėje, kasdien dirbdami su žmonėmis, kuriems reikia daugiausia pagalbos ir palaikymo. Siekiama, kad socialinių darbuotojų atlyginimai pasiektų vidutinį šalies darbo užmokestį ir toliau augtų.

„Socialinių darbuotojų darbo vertė turi būti atitinkamai įvertinta ir atlyginimu. Džiugu, kad per metus socialinių darbuotojų darbo užmokestis išaugo. Tačiau negalime ignoruoti didelių atlyginimų skirtumų tarp savivaldybių. Kai už tą patį darbą vienoje savivaldybėje socialinis darbuotojas gauna keliais šimtais eurų daugiau nei kitoje, kyla klausimas dėl vienodų darbo sąlygų ir socialinio teisingumo. Todėl turime ieškoti sprendimų, kaip mažinti šiuos skirtumus ir užtikrinti, kad socialinių darbuotojų atlygis visoje Lietuvoje būtų adekvatus jų atsakomybei, kompetencijai ir atliekamo darbo svarbai“, – sako ministrė I. Ruginienė.

Didžiausias socialinių darbuotojų atlyginimas užfiksuotas Palangoje – 1 822 eurai „į rankas“. Antroje vietoje yra Kretingos rajono savivaldybė – 1756 eurai, trečioje – Klaipėdos rajono savivaldybė – 1733 eurai, ketvirtoje – Kauno rajono savivaldybė – 1718 eurų ir penktoje – Šiaulių rajono savivaldybė – 1702 eurai.

Į dešimtuką savivaldybių, kuriose mokami vieni didžiausių atlyginimų, taip pat patenka Pakruojo rajono savivaldybė – 1701 euras, Kauno miesto savivaldybė – 1692 eurai, Kėdainių rajono savivaldybė – 1663 eurai, Telšių rajono savivaldybė – 1637 eurai, Vilkaviškio rajono savivaldybė – 1637 eurai.

Tačiau kai kuriose savivaldybėse atlyginimai gerokai mažesni. Mažiausiai socialiniams darbuotojams mokama Rietave – 1044 eurai (šioje savivaldybėje vidutinis atlyginimas „į rankas“ per metus netgi sumažėjo 124 eurais). Šiek tiek daugiau buvo mokama Mažeikių rajono savivaldybėje – 1228 eurai, Molėtų rajono savivaldybėje – 1302 eurai, Širvintų rajono savivaldybėje – 1311 eurų, Šalčininkų rajono savivaldybėje – 1354 eurai.

Prie mažiausiai mokančių savivaldybių taip pat priskiriamos Plungės rajono savivaldybė – 1380 eurų, Švenčionių rajono savivaldybė – 1387 eurai, Pagėgių savivaldybė – 1418 eurų, Alytaus rajono savivaldybė – 1420 eurų, Jurbarko rajono savivaldybė – 1424 eurai.

SADM duomenys rodo, kad bendra tendencija yra teigiama – socialinių darbuotojų atlyginimai per pastaruosius metus nuosekliai auga. Visgi skirtumas tarp savivaldybių vis dar siekia kelis šimtus eurų. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas Palangoje vidutiniškai uždirba 778 eurais daugiau nei jo kolega Rietave. Tokie skirtumai susiję ne tik su valstybės nustatytais pareiginiais koeficientais, bet ir su savivaldybių galimybėmis bei jų skiriamais prioritetais socialinei sričiai.

Palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, socialinių darbuotojų atlyginimai augo sparčiu tempu. 2016 m. šalies vidurkis „į rankas“ buvo 584 eurai, o socialinių darbuotojų atlyginimas buvo daugiau nei 100 eurų mažesnis. 2026 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje pasiekė 1557 eurus, o socialinių darbuotojų – 1510 eurų, taigi skirtumas sumažėjo iki 47 eurų. Jei anksčiau socialiniai darbuotojai uždirbdavo gerokai mažiau nei dauguma kitų sektorių darbuotojų, šiandien šis skirtumas yra nežymus. Socialinių darbuotojų vidutinis atlyginimas 2026 m. pirmąjį ketvirtį sudaro 97 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Šaltinis