JAV prezidentas Donaldas Trumpas lapkričio 5 dieną pareiškė, kad rengiamas „labai didelis“ susitarimas su Rusija apimtų ne tik Ukrainą, bet galbūt ir visą Europą. Ši perspektyva sukėlė Europos pareigūnų nerimą: jie pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali spręsti žemyno saugumo ateities, o joks susitarimas negali būti rengiamas europiečiams nedalyvaujant.
Vašingtonas siūlo nuolatines saugumo konsultacijas
D. Trumpas apie galimą susitarimą prabilo po susitikimo Baltuosiuose rūmuose su V. Putino pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu, tačiau pokalbio detalių neatskleidė.
JAV prezidento pasiuntinys ir žentas Jaredas Kushneris savo ruožtu paskelbė, kad Vašingtonas nagrinėja „platesnę Europos saugumo architektūrą“, turinčią sudaryti sąlygas ilgalaikei taikai. Jo pristatytame plane numatytos nuolatinės konsultacijos saugumo klausimais, patikimi ryšio kanalai krizėms valdyti, didesnis karinis skaidrumas ir abipusės priemonės, kurios mažintų eskalacijos riziką.
Pasak J. Kushnerio, galimi susitarimai turėtų gerbti kiekvienos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir teisę savarankiškai rinktis saugumo politiką bei sąjungas. Nė viena šalis negalėtų vetuoti tokių pasirinkimų, o NATO ir toliau liktų pagrindine Europos kolektyvinės gynybos ašimi.
Europos nerimą dėl šios iniciatyvos stiprina ankstesni Maskvos reikalavimai. Prieš 2022 metais pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą Kremlius, be kita ko, reikalavo išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos.
Europa reikalauja neleisti Maskvai spręsti jos ateities
Lapkričio 6 dieną Lenkijos sostinėje Varšuvoje ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Europos saugumo architektūra jau egzistuoja, o tikroji problema yra nuolatiniai Rusijos vykdomi ją grindžiančių sutarčių pažeidimai.
Ji pabrėžė, kad NATO nekėlė grėsmės Rusijai nei 2021 metais, nei dabar, o V. Putinas neturi veto teisės sprendžiant Europos saugumo klausimus. Pasak K. Kallas, Ukraina turi būti visiškai integruota į Europos saugumo sistemą, o ES privalo dalyvauti rengiant ir įgyvendinant bet kokį susitarimą.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis perspėjo, kad susitarimas dėl Ukrainos ir Europos ateities, sudarytas europiečiams nedalyvaujant, būtų ne tik neprotingas, bet ir praktiškai neįmanomas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atmetė galimybę laikyti Maskvą Europos saugumo garante. Jo teigimu, Europos valstybės turi tartis, kaip apsisaugoti nuo Rusijos, o ne derėtis su ja dėl įtakos sferų žemyne.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pareikalavo, kad būsimos saugumo garantijos būtų konkrečiai išdėstytos raštu: turi būti aišku, kas, kokiomis priemonėmis ir kada padėtų Ukrainai, jeigu Rusija po susitarimo vėl ją užpultų.
Europos Komisijos atstovė Paula Pinho perspėjo, kad iki taikos dar laukia ilgas kelias. Pasak jos, kol kas nematyti pakankamo karą pradėjusios Rusijos noro keisti savo poziciją.
Abu Dabyje atnaujinamos trišalės derybos
JAV, Ukrainos ir Rusijos darbo lygmens derybos Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje numatytos lapkričio 10–11 dienomis. Jose ketinama svarstyti karo užbaigimą, pokario saugumo susitarimus ir deeskalaciją. Tai būtų pirmosios trišalės šių valstybių taikos derybos nuo 2026 metų vasario.
Ruošdamiesi susitikimui, JAV atstovai lapkričio 4–5 dienomis Belgijos sostinėje Briuselyje tarėsi su Ukrainos, NATO, ES, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnais. Susitikimuose aptartos saugumo garantijos, Ukrainos atstatymas po karo ir platesni Europos saugumo klausimai.
J. Kushneris pažadėjo per Abu Dabio derybas glaudžiai konsultuotis su Europos partneriais. Pasiekus pažangą, Vašingtonas ketintų pereiti prie platesnio daugiašalio formato, kuriame europiečiai dalyvautų tiesiogiai.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė neturintis D. Trumpo minimo susitarimo detalių. Vis dėlto jis pripažino, kad platesnės Rusijos ir Ukrainos saugumo diskusijos ilgainiui būtų neįmanomos be Europos dalyvavimo, tačiau kartu apkaltino europiečius neryžtingumu.
