Lietuvos kultūros taryba tęsia straipsnių ciklą „Kuriančios savivaldybės“, pristatydama Lietuvos savivaldybių kultūrinę situaciją. Šį kartą dėmesys skiriamas Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūriniam gyvenimui, paneigiant mitą, kad kultūra klesti tik didmiesčiuose.
Žinomi pasaulyje
Kaišiadorių rajonas garsėja ištisa XX a. garsenybių karta. Čia gimė pasaulinio garso pianistas virtuozas Leopoldas Godowsky’s, žinomas kaip „Buda už fortepijono“, paskutinis tik jidiš kalba kūręs Lietuvos rašytojas Beras Halpernas, poeto eleginio eilėraščio meistras Jonas Aistis. Istoriškai rajonas buvo ir religinis centras, jame veikė Palaimintasis Teofilius Matulionis, vėliau kilęs ir antrasis Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius. Vidurinę mokyklą čia baigė pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Kultūra Kaišiadorių rajone visuomet buvo svarbus sektorius, ką patvirtina ir tai, kad 2024 m. miestas tapo Lietuvos kultūros sostine.
Lengviau prieinamas kultūros tinklas
2022 m. „Savivaldybių kultūros indekse“ Kaišiadorių rajono savivaldybė užėmė 28-ą vietą iš 60-ies. Nors bendras reitingas vidutiniškas, palyginti su kaimynais, Kaišiadorių rajone veikia platus kultūros centrų ir bibliotekų tinklas. Daugiau nei 2 mėgėjų meno kolektyvai tenka 1000-iui gyventojų, kas viršija Jonavos, Trakų ir Elektrėnų rajonų rodiklius. Viena biblioteka ar filialas aptarnauja 1219 gyventojų, o vienas kultūros centras – 2439 gyventojus, tai geresni rodikliai nei daugumoje kaimyninių savivaldybių.
Silpnas NVO sektorius ir menininkų potencialas
Nors Kaišiadorių rajono nevyriausybinis sektorius (NVO) 2014–2026 m. pateikė 35 paraiškas Lietuvos kultūros tarybai, NVO dalis finansavime nėra didelė. Lyginant su kaimynais, Trakų rajono NVO pritraukė gerokai daugiau LKT lėšų. Rajone buvo 36 menininkai, mažiau nei Trakų ir Jonavos rajonuose, tačiau daugiau nei Elektrėnų savivaldybėje. Savivaldybė skiria dėmesio kūrėjams per stipendijas ir premijas. Tarp krašto menininkų – tekstilininkė Lina Jonikė, rašytojai Ernestas Noreika ir Nerijus Cibulskas. Tačiau šių kūrėjų sąsaja su Kaišiadorių kraštu viešojoje erdvėje nėra ryški, todėl savivaldybės kultūrinis potencialas išlieka neišnaudotas.
Autonomiška kultūros erdvė?
Nors Kaišiadorių rajonas yra patogioje geografinėje padėtyje tarp Vilniaus ir Kauno, savivaldybė aktyviai investuoja į kultūrą. 2024 m. tapę Lietuvos kultūros sostine, Kaišiadorys pristatė krašto paveldą, etninę kultūrą, gastronomiją, pasitelkė sportą ir aktyvias veiklas. 2026 m. šiuolaikinio meno festivalis „ARS MIX“ siekė didesnio lankytojų įtraukimo per kūrybines dirbtuves, paskaitas ir edukacijas. Festivalio metu inicijuota diskusija apie šiuolaikinį meną viešose erdvėse sulaukė plačios rezonanso visoje šalyje.
Būti kultūros sostine
Projekto „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ organizatorė, Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė, pasakoja apie iššūkius, patirtus kuriant programą ir sutelkiant rajono kultūros įstaigas. Bendradarbiavimas sustiprino ryšius tarp kultūros įstaigų, gimė iniciatyva „Sustoti kultūros“ vienyti rajono kultūros komunikaciją. Sporto ir aktyvių veiklų įtraukimas į programą leido pritraukti platesnę auditoriją, o augantys auditorijos lūkesčiai skatina nuolat ieškoti naujų idėjų ir išlaikyti programos kokybę. Pastebima, kad kryptis tęsiama organizuojant šiuolaikinio meno dienas „ARS MIX“ ir scenos menų festivalį „SOLO“.
O kas toliau?
Lietuvos kultūros tarybos analitikas Martynas Tininis atkreipia dėmesį į Kaišiadorių rajono savivaldybės iššūkį – mažą nevyriausybinį sektorių. Daugiausiai LKT finansavimo pritraukia biudžetinės įstaigos. Norint praturtinti kultūrinį gyvenimą, reikalingi nauji finansavimo instrumentai ir programos kultūrinėms idėjoms vystyti, ypač NVO. Siekiant pritraukti daugiau menininkų ir generuoti idėjas, būtina svarstyti naujas strategijas, ypač atsižvelgiant į netoliese esančius didmiesčius.
