Lietuvos geležinkelių keliai pasipildė naujais elektriniais „Stadler FLIRT“ traukiniais, kurie jau pradėjo reguliarias keliones. Pirmasis maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius išriedėjo spalio 22 d. Tai žymi keleivinių traukinių parko atnaujinimo pradžią, kurios naudos tikimasi pajusti visoje šalyje.
Anot VILNIUS TECH Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros mokslininkų, svarbiausias pokytis – ne tik didesnis greitis ar modernesnė įranga, bet ir patogesnis keliavimas, efektyvesnis infrastruktūros naudojimas bei mažesnės eksploatacinės sąnaudos.
Greitesnis traukinys – ne visada trumpesnė kelionė
Nors naujieji „Stadler FLIRT“ traukiniai gali pasiekti 160 km/h greitį (senesni dyzeliniai PESA traukiniai – 140 km/h), reali kelionės trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių: geležinkelių infrastruktūros, leidžiamų greičių ruožuose, sustojimų skaičiaus ir tvarkaraščio. Net ir išnaudojant maksimalų greitį, kelionė teoriškai galėtų sutrumpėti apie 18 minučių. Elektriniai traukiniai greičiau įsibėgėja, kas ypač aktualu maršrutuose su dažnais tarpiniais sustojimais. Tačiau doc. dr. Gediminas Vaičiūnas pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti ir į maršruto paskirtį – ar jis skirtas greitam didžiųjų miestų sujungimui, ar susisiekimui su mažesnėmis gyvenvietėmis.
Naujų traukinių naudą vertinti reikėtų ne vien pagal kelionės trukmę, bet ir patikimumą. Modernesnės sistemos ir galimybė anksčiau nustatyti gedimus mažina techninių sutrikimų riziką.
Ar nauji traukiniai reiškia pigesnius bilietus?
Elektrinė trauka gali būti ekonomiškai naudingesnė vežėjams, tačiau tai nebūtinai lemia bilietų kainų mažėjimą. Bilietų kainas sudaro ne tik sąnaudos, bet ir keleivių srautai, užpildymas, valstybės parama. Tyrimai rodo, kad elektrinių traukinių techninės priežiūros sąnaudos yra apie 60 proc. mažesnės nei dyzelinių. „LTG Link“ skelbiamais duomenimis, naujų traukinių eksploatacinės sąnaudos gali būti iki 25 proc. mažesnės, o kelionės naujais traukiniais keleiviams nekainuos papildomai.
Doc. dr. G. Vaičiūnas taip pat pažymi, kad elektrifikacijos nauda svarbi ir krovininiams traukiniams, ypač gabenantiems krovinius į Klaipėdos uostą, nes leidžia efektyviau naudoti energiją ir mažinti dyzelino poreikį.
Modernizacijos nauda ir regionams
Nors daug dėmesio sulaukia didžiųjų miestų maršrutai, modernizacija siekia užtikrinti geresnį susisiekimą ir regionuose. Čia svarbūs bateriniai elektriniai traukiniai, galintys veikti ir neelektrifikuotuose ruožuose. Planuojama, kad jie kursuos maršrutuose Kaunas–Šiauliai, Radviliškis–Klaipėda ir Vilnius–Varėna–Marcinkonys.
Naujaisiais traukiniais perimant dalį reisų, modernesni PESA traukiniai galės pakeisti senesnius riedmenis kitomis kryptimis. Mokslininkas G. Vaičiūnas kelia dilemą: ar traukiniai turėtų važiuoti greičiau, ar dažniau stoti mažesniuose miestuose? Svarbu rasti sprendimą, derinatį greitesnius tarpmiestinius reisus su dažniau sustojančiais regioniniais traukiniais, atsižvelgiant į keleivių srautus ir tvarkaraštį.
Patogesnė kelionė – ne tik greitis
Naujieji „Stadler FLIRT“ traukiniai pasižymi didesniu komfortu: daugiau erdvės, patogesnės sėdimos vietos, galimybė krauti įrenginius, bistro zona, vietos dviračiams. Jie pritaikyti žmonėms su negalia, senjorams, šeimoms su vaikais. Taip pat kelionė tampa tylesnė ir mažiau vibracijų kelianti dėl elektrinės traukos.
Nauji traukiniai – galimybė keisti techninės priežiūros kultūrą
Šiuolaikinės diagnostikos sistemos leidžia taikyti prognozuojamąją techninę priežiūrą, efektyviau planuoti remontus ir iš anksto pastebėti galimas problemas. Nors naujieji traukiniai yra svarbus žingsnis, visa geležinkelių sistemos modernizacija apima ir infrastruktūros atnaujinimą bei „Rail Baltica“ projektą. Mokslininkų teigimu, svarbiausia sukurti sistemą, kurioje kiekvienas traukinys atliktų savo funkciją – užtikrintų greitą susisiekimą tarp miestų ar patogų regioninį judumą. Galutinė sėkmė priklausys nuo to, kiek žmonių galės patikimai ir ekonomiškai pasiekti savo tikslą.
