Italijos premjerė Giorgia Meloni penktadienį, lapkričio 6-ąją, pareiškė, kad kibernetiniai išpuoliai ir melagingi grasinimai susprogdinti rodo puolimą prieš civilinę infrastruktūrą. Vis dėlto ji pabrėžė, kad tyrėjai kol kas negali nustatyti, ar ataka prieš plazmos saugyklas Prancūzijoje, grasinimai keleiviniams lėktuvams ir išpuoliai prieš maisto saugojimo sistemas yra tarpusavyje susiję.
Grasinimai per savaitę paveikė daugiau kaip 20 skrydžių
Meloni apie incidentus kalbėjo Veronoje, Šiaurės Italijoje, vykstančios „Fieracavalli“ parodos paraštėse. Pasak jos, skirtingi išpuoliai siunčia tą patį signalą – kasdieniam visuomenės gyvenimui būtinos sistemos tampa taikiniais.
Premjerė pažymėjo, kad gynybos ir saugumo išlaidos skirtos ne vien ginklams. Jos teigimu, tokios investicijos taip pat būtinos ligoninėms, maisto tiekimui, transportui ir kasdieniam gyventojų saugumui apsaugoti.
Šią savaitę virtinė komercinių skrydžių Europoje sulaukė melagingų grasinimų susprogdinti. Dėl jų kai kuriems lėktuvams teko keisti kursą, o kitus lydėjo kariniai naikintuvai.
Europos skrydžių valdymo organizacijos „Eurocontrol“ duomenimis, lapkričio 5 dieną grasinimai buvo nukreipti į 14 skrydžių – maždaug 0,05 proc. iš beveik 26 300 tą dieną Europos tinkle vykusių skrydžių. Lapkričio 3-iąją tokių skrydžių buvo septyni.
Lapkričio 6 dieną Vengrijos naikintuvai per vieną valandą palydėjo tris grasinimų sulaukusius keleivinius lėktuvus. Prancūzijoje keturi orlaiviai po analogiškų grasinimų saugiai nutūpė Paryžiaus Orli oro uoste.
Per savaitę grasinimai paveikė daugiau kaip dvi dešimtis skrydžių, tačiau iki penktadienio lėktuvuose nebuvo rasta nei sprogmenų, nei kitų įtartinų daiktų. Žmonės nenukentėjo.
Atsakomybės už šią grasinimų virtinę niekas patvirtintai neprisiėmė, o valdžios institucijos jų nepriskyrė jokiai valstybei ar organizacijai. Viename naujienų agentūros AP matytame Romos oro uostams siųstame laiške siuntėjai prisistatė „antifeministine“ grupe, tačiau neaišku, ar ta pati grupė siuntė grasinimus ir kitur.
Grasinami laiškai privertė evakuoti Airijos redakcijas
Lapkričio 6-ąją grasinimų taikiniais tapo ir Airijos žiniasklaidos organizacijos. Grasinami elektroniniai laiškai buvo išsiųsti transliuotojui RTÉ bei kitoms redakcijoms Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
RTÉ evakavo darbuotojus iš savo Donibruko komplekso Airijos sostinėje Dubline, o dalį tiesioginių laidų pakeitė įrašais. Airijos policija „An Garda Síochána“ su tarnybiniais šunimis apieškojo pastatus ir vėliau paskelbė juos saugiais.
Dublino centre taip pat buvo laikinai evakuoti žiniasklaidos bendrovės „Mediahuis“ ir laikraščio „Irish Independent“ biurai. Televizijos bendrovė „Virgin Media“ grasinimą gavo, tačiau darbuotojų neevakavo ir transliacijų nenutraukė.
Redakcijoms skirtas laiškas buvo išsiųstas 8.33 val., o jo temos eilutėje buvo parašyta „MESSAGE TO THE WEST“ („Žinia Vakarams“). Siuntėjas tvirtino esąs susijęs su ankstesniais grasinimais Europos skrydžiams, tačiau šis teiginys nėra patvirtintas.
Airijos policija pradėjo tyrimą. Šalies premjeras Micheálas Martinas pareiškė, kad tokiais veiksmais siekiama trikdyti visuomenės veiklą ir kelti baimę bei nerimą.
Grasinimai pasirodė prieš lapkričio 12 dieną Dubline vyksiantį Europos politinės bendrijos susitikimą ir lapkričio 13-ąją numatytą neformalų Europos Sąjungos vadovų susitikimą. Šiems renginiams rengiama didžiausia saugumo operacija Airijos istorijoje.
Vienas aukšto rango NATO karinis pareigūnas nurodė, kad Aljansas stebi padėtį ir glaudžiai bendradarbiauja su sąjungininkais.
Kibernetinė ataka mėgino sutrikdyti plazmos saugojimą
Prancūzijoje lapkričio 2 dieną kibernetinė ataka paveikė trijų šalies kraujo tarnybos EFS plazmos saugyklų šaldymo įrangos tiekėją. Per išpuolį mėginta iki ekstremalaus lygio pakelti temperatūros ir atitirpinimo ribas.
Stebėjimo sistemos ataką laiku aptiko. Transfuzijoms ir vaistų gamybai skirta plazma buvo perkelta arba kitaip apsaugota. EFS pranešė, kad kraujo produktų neprarasta, pacientams žalos nepadaryta, o kraujo surinkimas ir tiekimas nesutriko.
Šaldymo įrangos tiekėja „Coolworld“ pareiškė, kad pažeidžiamumas buvo susijęs su trečiosios šalies komponentu ir nepateko į jos tiesioginę kontrolę. Incidentą tiria Prancūzijos kibernetinio saugumo agentūra ir Sveikatos ministerija.
Rusija paneigė sąsajas su šiais incidentais. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kaltinimus Rusijai pavadino „visiškai absurdiškais“. Konkretūs išpuolių ir grasinimų vykdytojai iki lapkričio 6 dienos nebuvo nustatyti.
