Seimo rūmuose vykstančios NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos Mokslo ir technologijų komiteto posėdyje ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pristatė Lietuvos pasiekimus gynybos ir inovacijų srityje.
Ministras pažymėjo, kad šiuolaikinis pasaulis, realybė, su kuria susiduriame šiandien, iš esmės skiriasi nuo to, prie ko buvome pripratę praeityje – tenka kovoti su įvairiomis naujomis grėsmėmis – kibernetinėmis atakomis, dezinformacijos išpuoliais, hibridiniais, hibridinėmis atakomis.
„Kaip valstybė, kaip Vyriausybė turime veikti sparčiau, turime rasti būdus ne tik reaguoti, bet ir proaktyviai imtis veiksmų, atliepti kylančius iššūkius. Laikome save Europos Sąjungos inovacijų centru, prieš dešimtmečius technologiškai įkūrėme nemažai technologiškai pažangių įmonių Lietuvoje, startuolių, dabar matome, kad tikrai daug dalykų keičiasi šioje srityje, daug įmonių, veikiančių kosmoso, optikos, lazerių srityje, virsta naujomis įmonėmis, pasiekėme tikrai puikių rezultatų“, – sakė Edvinas Grikšas.
Ministras džiaugėsi padidėjusiomis Lietuvos išlaidomis gynybai, tam šiemet skiriama 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva taip pat naudojasi ir struktūrine parama, kuri padeda pritraukti talentus ir užsitikrinti glaudų bendradarbiavimą: „Prieš kelerius metus šalies startuolis laimėjo vieną NATO konkursą, tai padeda auginti mūsų pajėgumus. Turime daug pionierių aukštųjų technologijų srityje, bepiločių sistemų, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo srityje, lazerių, fotonikos srityje“.
Pasak Edvino Grikšo, Lietuvoje istoriškai neturėjo didžiųjų kompanijų gynybos srityje, tankai vis dar nėra kuriami, tačiau mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje yra gan stiprios, yra sukurta viena geriausių aplinkų verslui, ypač palanki naujoms įmonėms įžengti į Europos rinką. Šalyje yra bendrovės, neturinčios analogų pasaulyje, užtikrinančios naktinio matymo sprendimus, gaminančios taikinių sistemas, dronus ir kitus inovatyvius produktus: „Tai yra mūsų stiprybė, mes esame greitai reaguojantys, esame vienai labiausiai padedančių valstybių Ukrainai, tą galime matyti iš mūsų privataus sektoriaus, mūsų bendrovės duoda įvairiausius produktus kolegoms iš Ukrainos išbandyti, tai padeda ne tik išlaikyti bendrą stiprybę, bet tokiu būdu privataus sektoriaus bendrovės gali išbandyti savo produktus realiomis karo sąlygomis“.
Lietuvai būnant Europos Sąjungos ir NATO dalimi, šalies verslai, pasak ekonomikos ir inovacijų ministro, prisijungia prie NATO tiekimo grandinės, ima tiekti įvairius sprendimus kitoms sąjungų šalims: „Dėl to mes kviečiame kitas panašiai mąstančias valstybes, bendradarbiauti, dalyvauti kartu. Turime daug praktikos, o kartais net ir geriausių praktikų pavyzdžių, kuriais galime pasidalyti su jumis. Mūsų stiprybė yra kuriama ne pavieniui, ne atskirai, turime dirbti kartu, bendradarbiauti, turime papildyti vieni kitus. Tai yra vienintelis būdas išlikti konkurencingiems, atspariems ir sukurti inovatyviausią požiūrį ir atsaką į esamus saugumo iššūkius“.
Papildydamas Edvino Grikšo pranešimą, Lietuvos įmonės „Unmanned Defense Systems“ (Nepilotuojamos gynybos sistemos) generalinis direktorius ir įkūrėjas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos narys Vytenis J. Buzas pabrėžė modernių technologijų kūrimo svarbą Lietuvai.
„Manau, kad Lietuva yra puikioje pozicijoje, nes geografiškai esame maža šalis, ir visada turime galvoti apie tai, kaip mums reikėtų eksportuoti savo technologijas ir išgyventi, ypač jei norime auginti savo verslus pasauliniu mastu. Esame priversti galvoti apie eksportą ir tam mums reikia pereiti prie labai technologiškai pažangių ir konkurencingų technologijų. Kita vertus, mes taip pat esame labai pavojingoje situacijoje, turint omeny mūsų kaimynus“, – sakė Vytenis J. Buzas.
Kalbėdamas apie nepilotuojamų gynybos sistemų naudojimo pamokas – kaip aukštųjų technologijų inovacijos formuoja šiuolaikinį mūšio lauką, generalinis direktorius pažymėjo, kad pokyčiai įmonės veikloje įvyko prasidėjus karui Ukrainoje: „Pradėjome investuoti į technologijas, susijusias su naikinimo grandies integracija. Iš kosmoso sektoriaus turėjome patirties integruoti palydovų spiečius ir pastebėjome, kad panašias tendencijas galima pritaikyti ir bepiločių orlaivių sektoriuje. Šiandien matome, kad mūsų priešai pereina prie masinių antpuolių, todėl mes turime padėti operatoriams tapti daug veiksmingesniais“.
Mokslo ir technologijų komiteto posėdyje atskiru klausimu išskirti šiuolaikinio karo iššūkiai – Asamblėjos dalyviams pristatytas nukreiptos energijos ginklų integravimas į NATO pajėgas.
NATO PA Technologijų tendencijų ir saugumo pakomitečio pranešėjas Svenas Klemensas (Sven Clement) pabrėžė būtinybę į dabartinę karybą įtraukti nukreiptos energijos ginklus: „Šiuolaikinė karyba labai sparčiai keičiasi. Matome vis aktyvesnį dronų panaudojimą ir Artimuosiuose Rytuose. Priešai naudoja dronus, kurie yra pigūs, lengvai pagaminami, tuo tarpu mūsų atsakas dažnai labai brangus ir riboto kiekio – kuriame atsargas dešimtmečius, o išeikvojame per savaitę. Toks sprendimas nėra tvarus, dėl to reikia nebrangių greito reagavimo dronų perėjimo sistemų arba tų vadinamųjų nukreiptos energijos ginklų“.
Mokslo ir technologijų komiteto posėdyje dėmesys skirtas ir NATO mokslinių tyrimų saugumo politikai, ateities pajėgų finansavimo klausimui: kapitalo įdarbinimui gynybos inovacijoms.
