NATO Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje, vykusiame pavasario sesijos metu Seime, Kristupas Vaitiekūnas, Lietuvos finansų ministras, kalbėjo apie saugumo finansavimą, kylančius iššūkius ir galimus sprendimus.
Ministras pažymėjo, kad Lietuvos išlaidos gynybai 2026 m. pasiekė 5,4 % BVP, tai yra vienas didžiausių rodiklių Aljanse. Šalies BVP ir toliau auga viršijant ES vidurkį, šiais metais tikimasi beveik 3 % BVP augimo. Pasak p. Vaitiekūno, investicijos šiais ir kitais metais turėtų augti vidutiniškai 5 %. „Tai nėra smulkūs prierašai – tai įrodymas, kad šalis gali vienu metu stiprinti savo gynybą ir išlaikyti dinamišką, augančią ekonomiką“, – sakė jis. Tačiau didėjantis išlaidų gynybai finansavimas turi ir kitą pusę: „ilgą laiką išlaikant gynybos finansavimą ties 5,4 % BVP riba, tai turi pasekmių viešiesiems finansams. Tikimasi, kad valstybės skolos santykis su BVP padidės nuo 39,5 % 2025 m. iki 44,9 % 2026 m. ir iki 2030 m. pasieks apie 55 % BVP.“
„Didėjanti skola riboja mūsų galimybes finansuoti ne tik gynybą, bet ir kitas gyvybiškai svarbias viešąsias gėrybes: infrastruktūrą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir socialinę sanglaudą. Visuomenė, kuri nepaiso šių ramsčių, gali laimėti karinį ginčą, bet prarasti socialinį kontraktą. Tai rizika, kurios jokia vyriausybė negali sau leisti ignoruoti“, – sakė p. Vaitiekūnas.
Kalbėdamas apie sprendimus ir priemones, skirtas paskatinti investicijas į gynybą, p. Vaitiekūnas pasveikino istorinį susitarimą, pasirašytą tarp Lietuvos ir Europos Komisijos, siekiant užtikrinti beveik 6,4 milijardo eurų Lietuvos gynybos poreikiams per Europos saugumo veiksmų priemonę (SAFE). Tai yra laikina Komisijos paskolų priemonė gynybos pajėgumams stiprinti, veikianti iki 2030 m. pabaigos, kurios bendra apimtis visoje Sąjungoje siekia 150 milijardų eurų. P. Vaitiekūnas taip pat pažymėjo, kad SAFE paskolų įsipareigojimai turės įtakos Lietuvos fiskalinei pozicijai ir skolos trajektorijai.
Lietuvos finansų ministras pateikė konkrečias rekomendacijas Asamblėjos nariams ir sąjungininkų vyriausybėms:
· Europos finansiniai mechanizmai turėtų aiškiau atspindėti realybę, skiriant didelį finansavimą Europos bendro intereso gynybos projektui;
· Europos gynybos finansavimo priemonių derinys laikui bėgant turėtų keistis didesne dotacijų dalimi, palyginti su paskolomis, ypač valstybėms, esančioms priešakinėse linijose;
· Reikia paspartinti bendrų pirkimų mechanizmų ir bendrų pajėgumų kūrimą. Efektyvumo didinimas koordinuojant sumažina vieneto saugumo kainą ir leidžia už tą pačią fiskalinę išlaidą pasiekti didesnių pajėgumų;
· Dvejopo naudojimo investavimo galimybės turi būti sistemingiau išnaudojamos kuriant infrastruktūrą, būtiną gynybai ir saugumui, kartu tarnaujant civiliniams tikslams – keliams, geležinkeliams, energetikos tinklams ir skaitmeninei infrastruktūrai;
· Sąjungininkų šalių parlamentai turi stiprinti vidaus politinius argumentus už nuolatines investicijas į gynybą. Skaičiai lentelėje tampa realybe tik tada, kai išrinkti atstovai paaiškina savo piliečiams, kodėl investicijos į saugumą šiandien užkerta kelią daug didesnei kainai rytoj.
Kalbėdamas apie padidintų gynybos biudžetų išlaikymą ir susijusių ekonominių pasekmių sprendimą, Bart Kroon, NATO PA Ekonomikos ir saugumo komiteto generalinis pranešėjas, pažymėjo, kad nors nuo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje padaryta tam tikra pažanga, būtina siekti, kad šalys gynybai skirtų 5 % savo BVP. Anot jo, tai užtikrintų realų atgrasymą ir optimalius karinius pajėgumus.
„Bus diskusijų, kaip šias išlaidas finansuos valstybės. Galbūt tai paskatins daugiau skolintis arba didinti mokesčius, tačiau labiausiai tikėtina, kad šios lėšos bus paimtos iš kitų sektorių. Todėl programinis tvarumas yra labai svarbus. Tai sunkūs sprendimai, nes jie paveiks piliečius ir šalis. Todėl labai svarbu apie juos aiškiai informuoti – turime priversti savo piliečius ir rinkėjus suprasti, kodėl svarbu finansuoti gynybą, kokia yra grėsmė ir kaip padidėjusios išlaidos gynybai pagerins mūsų gynybos pajėgumus ir atgrasymą. Ir taip pat svarbu, kad visuomenė suprastų ir pripažintų, kad šios investicijos taip pat leis plėtoti ekonomiką“, – sakė p. Kroonas.
Dr. Rebecca Harding, Ekonominio saugumo centro generalinė direktorė, savo kalboje pabrėžė, kad, užuot kalbėjus apie ekonomikos augimą, turime kalbėti apie ekonominį saugumą, nes „tai padeda žmonėms jaustis ekonomiškai saugiais ir užtikrintais, kad rytoj turės darbą, ir padeda jiems išlikti įsitikinusiems, kad atsikėlę ryte galės nusipirkti maisto produktų. Ir tai yra labai svarbus klausimas.“
Pasak p. Harding, svarbu nuspręsti, kokie gynybos finansavimo mechanizmai turėtų būti naudojami: apmokestinimas, skola ar privataus finansavimo pritraukimas. „Šį rytą mes kalbėjome apie gynybą kaip investiciją, o ne kaip išlaidas. Turime žiūrėti į gynybą kaip į investiciją, o ne kaip į išlaidas. Tai labai svarbus klausimas. Jei investuojame, tuomet gaunamas ilgalaikis augimo dividendas, gynybos dividendas, kurį galime gauti. Nes tai yra ilgalaikė sistema, kuri padės sukurti tiekimo grandines ir patikimą finansinę ekosistemą, o tai reiškia viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Jei naudosime skolą ar apmokestinimą, tuomet poveikis ekonomikos augimui bus daug mažesnis“, – sakė p. Harding.
Ekonomikos ir saugumo komitetas taip pat aptarė svarbiausias žaliavas ir jų poveikį gynybai.
„Kinija yra didžiausia pasaulyje svarbiausių žaliavų ir retųjų žemių tiekėja ir turi monopolį perdirbimui, nes yra didžiausia pasaulyje rafinuotų metalų gamintoja. Kinija ne kartą demonstravo norą įvesti šių medžiagų eksporto apribojimus ekonominiais ir geopolitiniais tikslais. Iš tiesų, Kinijos noras naudoti ekonominę prievartą ir jos siekis kontroliuoti strategines medžiagas yra išdėstyti 2022 m. NATO strateginėje koncepcijoje. Jei Kinija apribotų retųjų žemių ir svarbiausių žaliavų eksportą į mūsų šalis, pasekmės būtų rimtos. […] Todėl turime daryti viską, kas įmanoma, kad diversifikuotume savo svarbiausių žaliavų tiekimą ir sustiprintume savo tiekimo grandines. Žinoma, vien veikdami atskirai negalime įveikti šio iššūkio masto. Mūsų tiekimo grandinių stiprinimas pareikalaus glaudaus NATO sąjungininkų ir patikimų partnerių bendradarbiavimo visame pasaulyje“, – sakė Annick Ponthier, NATO PA Pereinamojo laikotarpio ir plėtros pakomitečio pranešėja.
Asamblėjos nariai taip pat išklausė Peterio Handley, Europos iniciatyvos energetinio saugumo srityje vyresniojo bendradarbio, kalbą.
