ES miškų gaisrams palankios oro sąlygos šiemet iki liepos pabaigos buvo 43 proc. sunkesnės nei pastarųjų dviejų dešimtmečių šio laikotarpio vidurkis, rodo Europos miškų gaisrų informacinės sistemos (EFFIS) duomenys, ugniagesiams Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitose Viduržemio regiono šalyse gesinant didelius gaisrus.
ES jau išdegė beveik 435 tūkst. hektarų
EFFIS ir Jungtinio tyrimų centro liepos 29 d. duomenimis, ES nuo metų pradžios buvo išdegę 434 976 ha. Tai daugiau nei tuo pačiu metu 2025 m. ir gerokai daugiau nei 2006-2025 m. vidurkis.
Šiemet iki liepos 29 d. ES užfiksuoti 1 407 gaisrai. Jų buvo mažiau nei 1 467 per tą patį 2025 m. laikotarpį, bet daugiau nei dvigubai daugiau už ilgalaikį 632 gaisrų vidurkį.
Graikijoje per šią gaisrų bangą žuvo trys ugniagesiai: du gesino gaisrą Kretos saloje, dar vienas – žemyninės Graikijos pietuose. ES krizių valdymo centro pareigūnai liepos 29 d. perspėjo, kad laukia sunkios savaitės, nes gaisrai gali stiprėti Italijoje ir Graikijoje, nors Graikijos sezonas pagal EFFIS iki tos dienos dar buvo santykinai ramus.
Prancūzija viršijo metinį gaisrų rekordą
Prancūzijoje, EFFIS duomenimis, jau buvo išdegę apie 91 tūkst. ha, todėl šalies metinis gaisrų rekordas viršytas dar likus vienam vasaros mėnesiui. Naujienų agentūra EFE liepos 25 d. citavo vidaus reikalų ministrą Laurent’ą Nuñezą, kalbėjusį apie 98 tūkst. ha.
Žirondos regione prie Bordo gaisras buvo toks intensyvus, kad sukėlė retą ugnies audrą primenantį reiškinį, galintį įžiebti naujus gaisrus. Vietos valdžia liepos 30 d. nurodė, kad naktis buvo rami, bet dar dirbama palei gaisro perimetrą ir karštuosiuose taškuose.
AP duomenimis, Žirondos gaisras iki liepos 30 d. nebeplito už maždaug 42 tūkst. ha ribos, tačiau vietoje tebebuvo mobilizuota 2 200 ugniagesių ir daugiau kaip 20 orlaivių. Prancūzijos institucijos liepos 30 d. leido namo grįžti dar 84 tūkst. evakuotųjų, o liepos 28 d. leidimą grįžti jau buvo gavę 60 tūkst. žmonių.
Ispanija užbaigė ekstremaliąją padėtį Madride ir Aviloje
Ispanijoje, EFFIS duomenimis, šiemet buvo išdegę 207 tūkst. ha – beveik penkis kartus daugiau nei įprasta šiuo metų laiku, nors dar mažiau nei iki liepos pabaigos per 2022 m. gaisrų sezoną.
Madrido ir Avilos gaisrai liepos 23 d. buvo paskelbti nacionalinio intereso ekstremaliąja situacija. Liepos 30 d. Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas paskelbė nacionalinės ekstremaliosios padėties Avilos ir Madrido regionuose pabaigą.
Madrido regiono valdžia tą pačią dieną skelbė, kad gaisrų padėtis tapo „stabili“, bet septynių gyvenviečių gyventojams dar neleista grįžti namo. Tuo metu naujas gaisras netoli Portugalijos sienos privertė evakuoti 600 žmonių, o meteorologijos agentūra AEMET prognozavo daugiau kaip 35 °C šalies vidaus regionuose ir 40-42 °C kai kuriose vietovėse.
ES siunčia pagalbą Prancūzijai ir Ispanijai
Prancūzijoje ir Ispanijoje šį mėnesį iš namų ar turistinių apgyvendinimo vietų pasitraukti turėjo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. Abi šalys paprašė ES pagalbos ugniagesiais, technika ir vandens mėtymo orlaiviais.
Europos Komisija liepos 27 d. skelbė, kad Prancūzijai per ES civilinės saugos mechanizmą skirti 7 lėktuvai ir 4 sraigtasparniai, o Ispanijai – 6 lėktuvai, 134 pareigūnai ir 41 transporto priemonė. Komisija taip pat nurodė, kad „Copernicus“ teikia greitus ekstremaliosios situacijos žemėlapius, o jos ryšių pareigūnas yra Bordo padėti koordinuoti ES paramą.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen liepos 29 d. dėkojo ugniagesiams už „drąsą ir atsidavimą“, o krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib pareiškė, kad Europa bus su Prancūzija ir Ispanija, kol gaisrai bus užgesinti.
Sánchezas paragino sudaryti nacionalinį paktą dėl klimato krizės ir teigė, kad gaisrai gali būti arba nebūti sukelti žmonių, tačiau dėl aukštos temperatūros, mažos drėgmės ir atmosferos reiškinių jie didėja eksponentiškai. Liepos 26 d. jis taip pat ragino gyventojus remtis oficialiais kanalais ir patikima žiniasklaida, atmesdamas socialiniuose tinkluose plintančius teiginius, esą gaisrai susiję su fotovoltine energetika ar kasyba.
Lietuvos VPGT liepos 8 d. oficialiai pasiūlė Prancūzijai pagalbą ir nurodė galinti siųsti ugniagesių komandą su technika. PAGD taip pat pranešė, kad Lietuva kuria ES reikalavimus atitinkantį miškų gaisrų gesinimo modulį, kurį tikimasi parengti per dvejus metus.
