Balandžio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje pirmą kartą įvyko forumas „Aukštasis mokslas regionuose: tvarios ekosistemos kūrimas“, skirtas stiprinti aukštąjį mokslą regionuose ir skatinti aukštojo mokslo sistemos dalyvių dialogą, kuriant ir tobulinant tvarią aukštojo mokslo ekosistemą Lietuvos regionuose.
Renginio organizatoriai Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai, Kauno kolegija ir Mykolo Riomerio universitetas, subūrė skirtingų sektorių atstovus – kolegijas, universitetus, verslo ir viešojo sektoriaus lyderius – atviram ir argumentuotam pokalbiui.
Forumas kėlė šiuos klausimus:
• Kaip užtikrinti kokybišką aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje?
• Kokie valstybės sprendimai gali sukurti realų, o ne deklaratyvų pokytį?
• Kaip užtikrinti nuoseklų ir produktyvų dialogą tarp mokslo, verslo ir savivaldos?
Pranešimą „Aukštojo mokslo svarba regionuose: specialistų rengimo perspektyvos“ forume skaitė Evaldas Sauliūnas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovas Lietuvos švietimo taryboje, UAB „Kauno stiklas“ direktorius.
Pranešimo akcentai:
• Aukštasis mokslas regionuose turi būti vertinamas ne tik kaip švietimo sistemos dalis, bet ir kaip svarbus ekonominės politikos, darbo rinkos stiprinimo bei regionų konkurencingumo veiksnys. Universitetai ir kolegijos regionuose atlieka strateginį vaidmenį, nes rengia aukštos kvalifikacijos specialistus ir prisideda prie ekonominio, socialinio bei technologinio vystymosi.
• Verslo požiūriu regionų sėkmę lemia ne tik infrastruktūra ar investicinė aplinka, bet pirmiausia tai, ar regionuose pakanka žmonių, gebančių kurti vertę, diegti inovacijas ir užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę.
• Aukštojo mokslo institucijų veikla turi būti daug glaudžiau susieta su realiais regionų ir darbdavių poreikiais. Kolegijose siūloma stiprinti taikomojo mokslo funkciją, studijų programas derinti su konkrečių savivaldybių, vietos verslo ir darbo rinkos poreikiais. Siūloma sudaryti kelerių metų specialistų poreikio prognozes pagal ūkio šakas, nuolat atnaujinti studijų programas ir aiškiau sieti jas su regionų ekonomine struktūra.
• Siūloma plėtoti darbo rinkai orientuotus mikrokredencialus, kurie suteiktų galimybę greitai įgyti arba atnaujinti konkrečias profesines kompetencijas.
• Raginama stiprinti praktikos vietų tinklą, į šį procesą aktyviau įtraukiant gamybos įmones, smulkųjį verslą ir viešąjį sektorių. Praktinis rengimas ir darbdavių įsitraukimas turi tapti ne atsitiktine, o nuoseklia studijų proceso dalimi.
• Stiprinti mokslo integraciją į verslo plėtrą, trūksta bendrų projektų, technologijų perdavimo ir taikomųjų tyrimų poveikio. Siūloma valstybės paramą labiau orientuoti į universitetų, kolegijų ir verslo bendrus MTEP projektus, laboratorijas, pilotinius bandymus bei inovacijų diegimą. Daugiau dėmesio skirti praktiniams rezultatams – prototipams, patentams, licencijoms, naujiems produktams bei produktyvumo augimui regione.
• Kokybiškas profesinis orientavimas, neformalus ugdymas, STEAM veiklų plėtra ir nuosekli karjeros planavimo sistema yra būtinos sąlygos sąmoningesniam studijų pasirinkimui. Talentų ugdymo politika turėtų būti glaudžiai siejama su aukštuoju mokslu ir regionų ekonomikos poreikiais, kad jauni žmonės matytų aiškią profesinę perspektyvą savo regione.
Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidento, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovo Lietuvos švietimo taryboje Evaldo Sauliūno: „Regionuose svarbu puoselėti kokybišką, praktišką ir orientuotą į realų poveikį vietos ekonomikai aukštojo mokslo sistemą. Pagrindiniai verslo siūlymai apima glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą, studijų programų derinimą su darbo rinkos poreikiais, mikrokredencialų plėtrą, stipresnį praktinį rengimą, investicijas į MTEP bei ankstyvesnį talentų ugdymą“.
