2026 m. gegužės 18 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja Noištate, Vokietijoje vykstančiame BJPK Nuolatinio komiteto posėdyje, kuriame aptariami kitų metų Islandijos pirmininkavimo Baltijos jūros parlamentinei konferencijai (BJPK) ir Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT) prioritetai.
„Rusijos karas prieš Ukrainą paneigė seną prielaidą, kad Baltijos jūra ir Arktis strategiškai yra atskirtos. Nedraugiškas ir agresyvus spaudimas nemažėja. Hibridinės grėsmės, dezinformacija, kišimasis į rinkimus – tai kasdienės sąlygos, kuriomis dabar turi veikti demokratinės valstybės, esančios aplink Baltijos jūrą ir Arktį. O iš netikėtos pusės atsirado nauja neaiškumo priežastis: Jungtinės Valstijos pareiškė pretenzijas į Grenlandiją. BJPK atsakymas yra toks: Baltijos jūra ir Arktis yra viena. Tai reiškia, kad jas reikia traktuoti kaip vieną politinę erdvę, susietą geografija, bendromis vertybėmis ir bendru interesu išlaikyti pripažintas sienas, gerbti tarptautinius įstatymus ir spręsti iškylančius klausimus civilizuotai bei demokratiškai“, – pabrėžė Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Giedrius Drukteinis.
Posėdyje daug kalbėta apie demokratinį atsparumą. „Baltijos ir Arkties regionas turi tai, ko neturi dauguma kitų: žmones: pasitikėjimą savo teisine sistema, rinkimais ir žiniasklaida. Tas pasitikėjimas kuriamas lėtai. Jį galima greitai sugriauti — dezinformacija, kišimusi, nuolatiniu institucijų, kurios atrodo tvirtos, kol taip nebėra, erozija“, – sako Seimo narys G. Drukteinis. Todėl posėdyje kalbėta, kaip parlamentai, laisva žiniasklaida ir pilietinė visuomenė išlaiko tą pasitikėjimą nepakitusį, net ir esant spaudimui. Galiausiai užduotas dar sudėtingesnis klausimas: kaip regionas nustos gintis ir pradės įtikinėti – savo piliečius ir kitus – kad demokratinio atsparumo modelis veikia.
„Baltijos ir Arkties sąsaja – Baltijos jūra ir Arktis nebėra du atskiri regionai. Juos jungia povandeniniai kabeliai. Laivybos keliai kerta abu regionus. Šiaurėje po žeme slypi svarbūs mineralai, o rytuose driekiasi gynybos koridoriai. Kas vyksta vienoje erdvėje, turi įtakos kitai – energijos tiekimo, saugumo ir infrastruktūros, nuo kurios priklauso šiuolaikinės visuomenės, srityse. Parlamentai turi neatsilikti. Šie ryšiai yra politiniai, o ne techniniai sprendimai – ir jiems dažnai dar neskiriama reikiamo dėmesio“, – sako Seimo narys Giedrius Drukteinis.
BJPK Nuolatinio komiteto posėdyje Estijos, Suomijos, Latvijos ir kitų šalių parlamentarai pasidalino informacija apie savo šalių teritorijose įskridusių dronų keliamas grėsmes. „Tokie incidentai iš Rytų kaimyno pusės yra ne tik keliantys grėsmę, bet ir mūsų vienybės bei mūsų galios patikrinimas. Kartais jie gali nesukelti didelių pasekmių, gali tapti įprastais, gali netgi padėti sukurti naujas gynybos ir atsparumo priemones. Tačiau jie ypač pavojingi tuo, kad ilgalaike prasme tokie incidentai yra tik įžanga ir sąmoningai žengiami žingsniai į nesantaikos ir konflikto eskalavimą, kuris gali turėti jau rimtesnių ir skaudesnių pasekmių bei sąlygoti sudėtingesnių politinių sprendimų priėmimą ateityje“, — jaudinasi G. Drukteinis.
BJPK Nuolatinis komitetas priėmė ir paskelbė rezoliuciją, smerkiančią nuolatines Rusijos dronų provokacijas prieš Suomiją, Lenkiją ir Baltijos šalis, išreikšdamas solidarumą ir paramą visoms demokratinėms Baltijos jūros šalims.
