Kas, jei apsipirkimas parduotuvėje galėtų tapti ne tik kasdiene rutina, bet ir pirmąja tvarumo pamoka vaikams? Nuo to, į kurią šiukšliadėžę išmetama pakuotė, iki sprendimo nepirkti nereikalingo produkto – būtent tokiose, iš pirmo žvilgsnio paprastose situacijose formuojasi įpročiai, kurie lydi visą gyvenimą. Gera žinia ta, kad tvarumo galima išmokyti įdomiai – pakanka šiek tiek kūrybiškumo ir noro įtraukti vaikus į kasdienes veiklas. Patarimais, kaip žaidimo forma ugdyti atsakingą jaunąją kartą, dalijasi žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“.
„Vaikystėje susiformavę įpročiai yra patys tvariausi – jų nereikia nei priminti, nei kontroliuoti. Jei vaikas nuo mažens mokosi, kad kiekvienas pasirinkimas – ką perki, kaip rūšiuoji, kaip planuoji – yra svarbus, tuomet užaugęs jis sprendimus priima automatiškai, net nesusimąstydamas apie tai kaip apie papildomą pastangą. Būtent todėl tvarumo ugdymas turi prasidėti ne nuo taisyklių, o nuo kasdienių, kartu patiriamų veiksmų“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Jai pritaria ir VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė, pridurdama, kad daliai Lietuvos jaunimo tvarumas, deja, vis nėra savaime suprantamas veiksmas.
„Mūsų inicijuojamos apklausos rodo, kad būtent jauni žmonės (18-44 metų amžiaus) rūšiuoja mažiausiai ir prasčiausiai. Dažnai sakoma, kad trūksta laiko ar vietos, tačiau reali priežastis – nesusiformavęs įprotis. Visgi įpročiai formuojasi šeimoje, todėl labai svarbu juos pradėti ugdyti dar vaikystėje“, – priduria A. Burbaitė.
Tvarumo pamokos – ir parduotuvėje
Pasak „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovės, parduotuvė gali tapti ne tik apsipirkimo vieta, bet ir praktine erdve mokytis atsakingų pasirinkimų. Į kasdienius sprendimus įtraukti vaikai greičiau supranta, kaip jų pasirinkimai veikia aplinką.
„Apsipirkimas yra viena paprasčiausių situacijų, kurioje galima parodyti, ką reiškia tvarūs sprendimai realiame gyvenime. Vaikai gali mokytis ne tik rinktis produktus, bet ir suprasti, kodėl vieni pasirinkimai yra palankesni aplinkai nei kiti, pavyzdžiui, kodėl verta vengti perteklinio pakavimo ar nepirkti to, ko iš tiesų nereikia“, – sako M. Anilionė.
Ji siūlo apsipirkimą paversti savotišku žaidimu, pavyzdžiui, kartu su vaikais ieškoti produktų, kuriems supakuoti naudojama mažiau plastiko, rinktis daugkartinius „Duok ruoniukui penkis“ iniciatyvos maišelius ir taip ne tik mažinti atliekų kiekį, bet ir prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
„Apsipirkimą galima paversti ir smagia „tvarumo paieška“ – susitarti, kas ras daugiau produktų, pažymėtų tvarumą žyminčiais sertifikatais ar ženklais. Tai gali būti, pavyzdžiui, ekologiškų produktų ženklas (žalias ES lapelis), rodantis, kad produktas pagamintas laikantis griežtų ekologinės gamybos reikalavimų. Taip pat „Lidl“ parduotuvėse galima rasti ir kitų tarptautinių tvarumo sertifikatų ženklų, pavyzdžiui, „Fairtrade“ ar „Rainforest Alliance“, kurie rodo, kad produktai pagaminti laikantis socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos principų“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Ji priduria, kad taip pat verta atkreipti vaikų dėmesį į sprendimus, padedančius mažinti maisto švaistymą. Pavyzdžiui, „Lidl“ parduotuvėse siūlomi „Geradarių maišeliai“, kuriuose sudėti ne tobulos išvaizdos, tačiau puikiai vartoti tinkami vaisiai ir daržovės. Tai puiki proga paaiškinti vaikams, kad maisto vertė slypi ne išvaizdoje, o kokybėje, ir parodyti, kaip paprastais pasirinkimais galime prisidėti prie mažesnio švaistymo.
Iš parduotuvės – į kasdienybę namuose
Visgi apsipirkimo metu išmoktos pamokos tampa vertingos tik tuomet, kai yra pritaikomos kasdienybėje. Būtent namuose vaikai geriausiai įtvirtina supratimą apie atsakingą vartojimą ir atliekų rūšiavimą.
„Labai svarbu, kad tai, ką vaikai pamato ar išmoksta parduotuvėje, praktikuotų ir namuose. Jei kartu renkamės produktus, aptariame pakuotes, natūralu, kad grįžę galime jas kartu ir išrūšiuoti – taip vaikas pamato visą procesą nuo pasirinkimo iki atsakingo atliekų tvarkymo“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Pasak „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovės, svarbiausia – paprastumas ir aiškumas: „Svarbiausia tai daryti kartu su vaikais – visų pirma susipažinti su skirtingomis medžiagomis: stiklu, popieriumi, plastiku, metalu. Taip pat verta pažaisti žaidimą – kur kurioms pakuotėms vieta. Svarbu nepamiršti ir pagrindinės žinutės, kad atsakomybė už atliekų tvarkymą tenka mums – vartotojams“, – teigia ji.
Ji priduria, kad norint išvengti klaidų, verta laikytis vienos aiškios taisyklės – rūšiuoti tik produktų ir gaminių pakuotes.
„Stiklinės pakuotės keliauja į stiklo konteinerį, popierinės ir kartoninės – į popieriaus, o visos kitos – į plastiko. Taip pat svarbu žinoti, kad jokiu būdu negalima į rūšiavimo konteinerius mesti jokių su žmogaus higiena susijusių daiktų – sauskelnių, higieninio popieriaus, dantų šepetėlių, taip pat negalima į jokį konteinerį išmesti baterijų, elektronikos prietaisų, lempų – šiems daiktams yra atskiros surinkimo vietos parduotuvėse“, – sako A. Burbaitė.
Vaikai – šeimos pokyčių varikliai
Vaikų ugdymas gali turėti gerokai didesnį poveikį nei tikimasi – dažnai jie ne tik patys perima naujas žinias, bet ir „parneša“ jas į namus, taip keisdami visos šeimos kasdienius įpročius.
„Ne kartą teko girdėti suaugusiuosius sakant – vaikas pasiūlė, nes mokykloje buvo edukacija. Esu tai mačiusi ir praktikoje: renginio metu viena dalyvė puikiai išlaikė rūšiavimo testą, nes jos atžala dalyvavo aplinkosauginiame konkurse, o į procesą įsitraukė visa šeima. Tai rodo, kad vaikai gali tapti tikrais pokyčių ambasadoriais namuose“, – tvirtina A. Burbaitė.
M. Anilionė priduria, kad vaikų įsitraukimas dažnai veikia net stipriau nei informacinės kampanijos – jie ne tik klausia, kodėl daroma vienaip ar kitaip, bet ir skatina laikytis susitarimų, pavyzdžiui, primena rūšiuoti, ragina nepirkti nereikalingų daiktų ar atkreipia dėmesį į perteklinį pakavimą.
Iš viso Lietuvoje veikia 86 „Lidl“ parduotuvės 31 šalies mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose, Raseiniuose, Jurbarke ir Garliavoje.
