Kovo 20 d. Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatre, Nemuno saloje, įvyko jau 7-oji tarptautinė konferencija „Mes dar nepasiruošę sąnarių endoprotezavimui!“. 23 pranešėjai-ekspertai iš Europos bei JAV dalijosi patirtimi, apimančia sudėtingas ortopedines operacijas ir kompleksines reabilitacijos bei sporto traumų prevencijos strategijas. Didžiausias dėmesys skirtas sportinių traumų prevencijai.
Miesto renginių centre daugiau nei 250 dalyvių klausėsi pranešimų, kuriuose buvo pristatyti realūs klinikiniai atvejai, praktiniai techniniai patarimai ir klinikiniai sprendimų priėmimo algoritmai, skirti traumų prevencijai ir gydymui. Renginys subūrė ortopedus-traumatologus, sporto medikus, sporto trenerius, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus, kineziterapeutus bei sveikatos ir sporto srities specialistus.
Globalūs patirties mainai skatina inovatyvių gydymo metodų diegimą Lietuvoje
Septintą kartą vykstantis renginys pabrėžia konferencijos svarbą Lietuvos medicinos ir sporto bendruomenei. Konferencijos pradžia siejama su siekiu supažindinti gydytojus su inovatyviomis „MaioRegen“ membranomis, skirtomis pažeistos kremzlės atstatymui, kurios keičia sąnario kremzlės pažeidimų gydymo praktiką. Šių sprendimų dėka atsiranda galimybė atkurti natūralią sąnario fiziologiją, sumažinti skausmą ir išvengti sąnario endoprotezavimo. Ortopedas-traumatologas prof. Rimtautas Gudas vienas pirmųjų Lietuvoje, „Gijos Klinikose“ ir LSMU ligoninėje (Kauno Klinikose) pradėjo taikyti šias kremzlės atkūrimo technologijas.
Dar vienas inovatyvių gydymo metodų pavyzdys – 2024 m. pradėta taikyti besraigtė peties sausgyslių rekonstrukcija ir fiksacija. Šis metodas, naudojant išmaniąją tekstilę vietoj metalo, palengvina pooperacinį laikotarpį, sudaro geresnes sąlygas sausgyslėms prigyti, mažina komplikacijų riziką ir yra tausojantis paciento organizmą. Ši technologija taikoma ir kitose Lietuvos medicinos įstaigose.
Aukštą tarptautinės konferencijos lygį liudija partneriai – LSMU Sporto medicinos klinika bei ESSKA (Europos sporto traumatologijos, kelio sąnario chirurgijos ir artroskopijos asociacija). Nuo 2017 m. ESSKA/ESMA pradėjo traumų prevencijos programų diegimą 22 šalių organizacijose. „Lietuva buvo pirmoji Europos šalis, nacionaliniu lygmeniu įdiegusi tokią programą“, – teigė ESMA/ESSKA prezidentas dr. Tom Patt (Nyderlandai).
Pasak „Gijos Klinikų“ strategijos ir plėtros direktorės Rasos Petrikienės, „Tarptautiniai patirties mainai – tai puiki galimybė medicinos naujovėms pasiekti Lietuvą. Galime pasiūlyti Lietuvos pacientams pasaulines tendencijas atitinkančias chirurgijos metodikas bei pažangiausią reabilitacinį gydymą. Be to, aukštas Lietuvos medicinos lygis pritraukia vis daugiau pacientų ir iš užsienio.“
Dėmesys minimaliai invazyviems sprendimams
Konferencija suskirstyta į dvi pagrindines temines sritis – kelio ir peties, apimančias artroskopines operacijas, efektyvią traumų prevenciją, moksliškai pagrįstą testavimą, efektyvią pooperacinę reabilitaciją ir antrinę traumų prevenciją.
Pranešėjai skyrė dėmesį priekinio kryžminio kelio raiščio ir menisko operacijoms bei peties chirurginiam gydymui. Aptartas ir dirbtinio intelekto vaidmuo medicinoje. Dr. Leho Rips (Estija, Tartu universitetas) teigė: „Dirbtinis intelektas ir robotika keičia šiuolaikinę chirurgiją, padeda užtikrinti didesnį operacijų tikslumą, prisideda prie diagnostikos ir sprendimų priėmimo. Tačiau šiuo metu robotai išlieka chirurgų valdomi įrankiai, o medicinoje vis dar būtini žmogaus sprendimai, patirtis ir atsakomybė. Todėl tikėtina, kad iki 2030 m. robotai tik padės chirurgams, o ne juos pakeis.“
Konferencija įrodo, kad įžengiame į naują ortopedijos-traumatologijos erą: „Sąnarių išsaugojimas tampa prioritetu prieš sąnarių keitimą, prevencija tampa tokia pat svarbi kaip ir gydymas, technologijos sparčiai vystosi, tačiau neatstoja žmogaus ekspertinės patirties, o sprendimų priėmimą pagaliau pradeda lemti orientacija į ilgalaikius rezultatus“, – teigia prof. R. Gudas.
Renginio metu buvo pristatomi naujausi technologiniai judesių analizės sprendimai, skirti stiprinti bendradarbiavimą tarp paciento, gydytojo ir kineziterapeuto.
Tik 1 pacientas iš 5 pabaigia paskirtą reabilitacinį gydymą
Renginio metu nemažai dėmesio skirta reabilitacinio gydymo svarbai ir pakartotinių traumų prevencijai. Dr. Aurelijus Domeika atkreipė dėmesį, kad pacientai, pasijutę geriau, nutraukia reabilitaciją anksčiau laiko: „Lietuvoje nėra įprasta, baigus reabilitacijos kursą, atlikti papildomus testavimus ir įvertinti, ar kūnas funkcionuoja harmoningai. Taip pat svarbu suprasti, kad tokiam vertinimui nepakanka paciento atsakymo, kad jis jaučiasi gerai.“
Dr. A. Domeika pabrėžė, kad Lietuvos medikai turėtų aktyviau siūlyti pacientams tęsti reabilitacijos užsiėmimus. Pavyzdžiui, po kryžminių raiščių operacijos, praėjus 6 reabilitacijos mėn. saugiai grįžti į pilną krūvį rekomenduojama tik tada, kai operuotos kojos jėga bent jau viršija 90 proc. sveikosios kojos jėgos.
Visiškam funkciniam atsistatymui itin svarbus individualizuotas gydymas. Dr. Robert Prill pristatė 2025 m. parengtą menisko reabilitacijos konsensusą, kuriame pabrėžiama struktūrizuotos reabilitacijos bei komandos bendradarbiavimo svarba. Tarptautiniu požiūriu, reabilitacija po menisko pažeidimo turėtų būti diferencijuojama pagal traumos tipą ir taikytą gydymo metodą.
Dr. Joseph Janosky (JAV) pristatė šiuolaikinį požiūrį į sportininkų traumų prevenciją. Jis teigė: „Traumų prevencija skiriasi jos organizavimu. Europoje prevencijos priemonės dažnai yra jau integruotos į sporto klubų veiklą. JAV prevencijos strategijos dažniau įgyvendinamos atskirų specialistų iniciatyva.“
Prieš keletą metų, dr. Joseph Janosky, lankydamasis Lietuvoje, itin teigiamai įvertino įmonės „Abili“ siūlomus šiuolaikinius testavimo sprendimus.
Dr. Tom Patt (Nyderlandai) sako: „Vis labiau pripažįstama, kad sistemingos investicijos į jaunimo ir ateities kartų fizinę gerovę yra pagrįstos tiek medicininiu, tiek socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Traumų prevencija svarbi ne tik sportuojantiems žmonėms, bet ir visai visuomenei. Traumų prevencijos metodai įvairiose šalyse labai skiriasi, atspindėdami kultūrinius, ekonominius bei politinius prioritetus. Vis dėlto aiškiai matoma tarptautinė tendencija integruoti prevencines strategijas į sportą ir kasdienį gyvenimą. Apibendrinant, norėtųsi, kad prevencija taptų tokia įprasta kasdienybėje kaip ir saugos diržas automobilyje.“
Naujienos protezavimo pasaulyje
Dr. Karolina Anna Siwicka iš Paley Europos instituto (Varšuva, Lenkija) pristatė osteointegraciją – implantavimo procesą, kurio metu į paciento kaulą yra integruojamas specialus titano lydinio implantas, prie kurio po sėkmingo gijimo ir reabilitacijos yra prijungiamas protezas. Tai pagerina žmonių, netekusių galūnių ir gyvenančių su protezais, gyvenimo kokybę. Osteointegracija panaikina protezų ėmiklių poreikį, pagerina mobilumą, komfortą ir sensorinį grįžtamąjį ryšį. Protezuoti pacientai gali geriau kontroliuoti savo judesius, labiau pasitiki savo jėgomis, geriau integruojasi į kasdienį gyvenimą.
Formuojama medicinos ateitis
Ortopedas-traumatologas prof. Rimtautas Gudas pažymi, jog tokios konferencijos keičia klinikinę praktiką: „Jos meta iššūkį mūsų mąstymui. Šios patirties negalima pakeisti vien „YouTube“. Tokio lygio konferencijos padeda suvienodinti požiūrį į svarbiausius dalykus, skatina diskusijas ir sujungia žmones, kurie formuoja mūsų srities ateitį.“
