Pirmosios 100 Kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės ir jos komandos darbo dienų pažymėtos iššūkiais, susijusiais su ankstesnio politinio kabineto jau suformuotu biudžetu, kuriame ne visiems suplanuotiems įsipareigojimams buvo užtikrintas finansavimas. Nepaisant įtemptos situacijos, ministrė ir jos komanda pasirinko atvirumo ir nuolatinio bendradarbiavimo su kultūros bendruomene kelią, siekiant subalansuoti sektoriaus lūkesčius ir realias valstybės galimybes.
Nuo pat kadencijos pradžios ministerijos darbo ašimi tapo siekis sprendimus priimti ne vienašališkai, o remiantis išsamiomis konsultacijomis su ekspertais, institucijomis ir kultūros lauko atstovais. Šis skaidraus dialogo principas leido operatyviai reaguoti į keliamas problemas ir per trumpą laiką inicijuoti svarbius strateginius bei sisteminius pokyčius.
Informacinis saugumas ir žiniasklaidos politika. Suprantant kokybiškos žiniasklaidos svarbą, pavyko išspręsti finansavimo iššūkius: bendradarbiaujant su Vyriausybe sutarta, kad trūkstamą lėšų dalį Medijų rėmimo fondui suteiks Krašto apsaugos ministerija. Ši lėšų dalis bus tikslingai panaudota įgyvendinant visuomenės atsparumą stiprinančius žiniasklaidos projektus. Suformuota ir darbą pradėjo nauja Medijų taryba, taip pat atnaujinta tarpinstitucinės darbo grupės veikla bei pradėtas rengti Kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planas. Reaguojant į Valstybės kontrolės išvadas, parengtas ir tarpinstituciniu lygiu derinamas LRT programų kūrimo ir pirkimų aprašo pakeitimo projektas, užtikrinsiantis didesnį viešojo turinio kūrimo skaidrumą.
Sisteminiai sprendimai kultūros sektoriuje. Per pirmuosius mėnesius įgyvendinti konkretūs pokyčiai, orientuoti į aiškesnį lėšų skirstymą ir įstaigų valdymą. Siekiant užtikrinti kokybiškesnį grįžtamąjį ryšį paraiškų teikėjams, pakeistas Lietuvos kultūros tarybos ekspertų darbo reglamentas, patvirtintas Mėgėjų meno kolektyvų skatinimo tvarkos aprašas, o bendradarbiaujant su Regioninėmis kultūros tarybomis patvirtintas naujas finansavimo kvotų paskirstymo apskritims modelis leis optimaliai nukreipti ribotas lėšas regionų kultūros projektams. Taip pat kompleksiškai peržiūrėti ir atnaujinti Vyriausybės bei Nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatai, kuriuose aiškiai teisiškai įtvirtinama atsakomybė už premijų įteikimo iškilmių organizavimą, atlikta teisinio reguliavimo korekcija atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius, jog valstybės kultūros ir meno premijos negali būti skiriamos kūrėjams, kurie savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams arba viešai reiškia palaikymą valstybėms agresorėms. Rengiamas ir Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo bus įtvirtinta aiškesnė ir skaidresnė nacionalinių, valstybinių bei savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų atrankos tvarka.
Įstaigų modernizavimas, kultūros prieinamumas ir atminties įprasminimas. Nuosekliai dirbama gerinant kultūros įstaigų infrastruktūros ir paslaugų kokybę. Muziejų srityje paskelbti kvietimai atnaujinti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus (Velnių muziejaus) bei Lietuvos nacionalinio muziejaus J. Šliūpo namo-muziejaus ekspozicijas, pasitelkiant inovatyvius sprendimus ir universalaus dizaino principus. Plečiant įtraukaus turinio prieinamumą, bibliotekų srityje rengiamas kvietimas projektams pagal priemonę „Keitimasis knygomis tarp bibliotekų“. Ypatingas dėmesys tenka valstybės pamatų stiprinimui: sėkmingai įgyvendinta jubiliejinė Laisvės gynėjų dienos 35-mečio programa, o Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimo projektams visoje Lietuvoje paskirstyta beveik 170 tūkst. eurų. Siekiant didesnės kokybės ir atitikimo šiuolaikiniams poreikiams, parengti ir šiuo metu tvirtinami Kultūros paso koncepcijos ir tvarkos aprašo pokyčiai. Tuo pat metu visuose kultūros sektoriaus lygmenyse, įskaitant archyvus, užtikrinamas sklandus veiklų tęstinumas, atsiskaitymas už 2025 metų veiklas bei 2026 metų planavimas.
Tyrimai ir strateginis planavimas. Siekiant, kad ateities kultūros politika būtų formuojama remiantis patikimais duomenimis, pradėti trys reikšmingi tyrimai. Bus vertinamas kultūros turinio sklaidos skaitmeninėje erdvėje mokestinio reglamentavimo poveikis, taip pat – mokestinių lengvatų poveikis filantropijai Lietuvoje, kuris ateityje taps kompleksinio mecenatystės skatinimo paketo dalimi. Trečiasis tyrimas – Vilniaus senojo teatro atnaujinimo galimybių studija, skirta kultūrinei integracijai stiprinti.
Paveldo apsauga ir tarptautiniai įsipareigojimai. Intensyviai rengiamasi svarbiems Lietuvos tarptautiniams projektams: Lietuvos metų Vokietijoje programai (2027–2028 m.) bei pirmininkavimui ES Tarybai (2027 m. I pusm.), kurio metu planuojamos dvi ekspertinio lygmens konferencijos ir neformalus Europos Sąjungos kultūros ministrų susitikimas. Taip pat, glaudžiai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija, pradėtas pasirengimas Lietuvos kandidatavimui į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą 2027–2030 m. kadencijai. Kultūros paveldo srityje atnaujinta paveldo užsienyje darbo grupės veikla bei aktyviai ruošiamasi atnaujinto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinimui – rengiamas poįstatyminių aktų rengimo ir viešų konsultacijų su ekspertais bei praktikais planas. Suvokiant, kad kultūros paveldas yra neatsiejama valstybės saugumo dalis, parengta koncepcija, skirta stiprinti pasirengimą apsaugoti kilnojamąsias kultūros vertybes ir nekilnojamąjį paveldą ginkluoto konflikto ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Per pirmuosius darbo mėnesius Kultūros ministerija įrodė, kad net ir sudėtingomis finansinėmis aplinkybėmis galima siekti tvarių rezultatų įsiklausant į kultūros lauką. Ministrės V. Aleknavičienės ir jos komandos prioritetu išlieka ilgalaikiai pokyčiai, pagrįsti bendru sutarimu, o ne vienašališkais sprendimais – tai esminis žingsnis stiprios, atviros ir atsparios Lietuvos kultūros politikos link.
