Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėjo, kad Rusijoje kurstoma antieuropietiška propaganda ir tęsiamas pasirengimas karui rodo prezidento Vladimiro Putino ketinimą rengti išpuolius kitose Europos valstybėse. „Mums, ukrainiečiams, nereikia jūsų įtraukti – Putinas pats įtrauks jus į karą“, – 2020–2024 metais Ukrainos diplomatijai vadovavęs politikas sakė interviu „Axel Springer Global Reporters Network“.
Rusija gali išbandyti NATO keliais dronais
Europos pareigūnų teigimu, Maskva pastaraisiais mėnesiais suaktyvino hibridinę kampaniją: kibernetinėmis atakomis, sabotažu ir dezinformacija siekia trikdyti kritinę infrastruktūrą bei silpninti paramą Ukrainai.
Kulebos vertinimu, Rusija šiuo metu nesirengia plataus masto sausumos puolimui už Ukrainos ribų. Kur kas realesniu scenarijumi jis laiko ribotus dronų smūgius NATO valstybių kritinei infrastruktūrai, kuriais būtų tikrinamas Aljanso pasirengimas ir politinė vienybė.
„Iš tikrųjų Rusijai nereikia dar 400 tūkst. žmonių, kad galėtų kariauti šiame kare. Jai reikia penkių dronų“, – sakė buvęs ministras.
Kaip tokio pasirengimo ženklą Kuleba nurodė rugpjūčio 4 dienos incidentą Leipcigo–Halės oro uoste rytų Vokietijoje. Netoli ukrainiečių lėktuvo ten buvo rastas sprogmenimis užtaisytas dronas, kurio užtaisą pareigūnai nukenksmino.
Leipcigo–Halės oro uostas yra svarbus tarptautinių krovinių ir paramos Ukrainai mazgas. Jame taip pat veikia NATO strateginio oro transporto sistema SALIS, aptarnaujanti Aljanso rytinio flango pajėgas nuo Suomijos iki Rumunijos.
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną oficialiai priskyrė pasikėsinimą Rusijai, remdamasi policijos tyrimu, veikimo būdu ir žvalgybos duomenimis, nors baudžiamasis tyrimas dar nėra baigtas.
Rusija kaltinimus atmetė. Jos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad įtikinamų įrodymų nepateikta, o Putinas tvirtino, esą įrodymai buvo „pakišti“. Savo teiginių Rusijos prezidentas nepagrindė.
Vokietija, reaguodama į incidentą, nuo rugsėjo 18 dienos uždarė Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, nutraukė Rusų namų Berlyne veiklos sutartį, sugriežtino Rusijos piliečių patikrą ir nusprendė siekti naujų Europos Sąjungos sankcijų.
Maskva stebi, kaip reaguoja Europos institucijos
Kuleba Leipcigo incidentą pavadino intensyvėjančio pasirengimo ženklu. Anot jo, tokiais veiksmais Rusija tikrina Europos žvalgybos tarnybų, saugumo pajėgų ir politinių institucijų reakciją.
„Jie mato, kaip dirba jūsų žvalgybos tarnybos. Jie mato, kaip veikia jūsų saugumo pajėgos. Jie stebi jūsų reakciją ir daro išvadas“, – teigė buvęs ministras.
Jo nuomone, jei po riboto išpuolio Europos šalys apsiribotų NATO konsultacijomis ir raginimais susilaikyti nuo atsako, tai paskatintų Putiną žengti kitą eskalacijos žingsnį.
Kuleba taip pat pareiškė nebetikintis, kad Rusijos prezidentą galima derybomis įtikinti baigti karą. Pasak jo, Putinas „yra karo garantas“, o galimybė siekti taikos atsirastų tik Rusijai turint kitą vadovą.
Buvęs Ukrainos diplomatijos vadovas aiškino, kad Putinas tarptautinius santykius suvokia ne kaip abipusės naudos paiešką, bet kaip nulinės sumos kovą, kurioje viena pusė privalo laimėti, o kita – pralaimėti.
Ukrainos laukia sunkesnė žiema
Kuleba prognozavo, kad 2026–2027 metų žiema Ukrainai bus itin sunki. Rusija intensyvina smūgius energetikos, transporto ir civiliniams objektams, siekdama palaužti ukrainiečių valią priešintis ir užsienio partnerių ryžtą toliau remti šalį.
Jo vertinimu, miestų bombardavimas yra Rusijos nesugebėjimo nugalėti Ukrainos mūšio lauke pasekmė. Maskvos tikslas esą nėra vien išjungti elektrą – ji siekia paralyžiuoti didmiesčių elektros, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas.
Vis dėlto Kuleba įsitikinęs, kad Ukraina dėl savo dydžio, mobilumo ir gebėjimo prisitaikyti žiemą ištvers, nors kaina bus didesnė negu ankstesnę žiemą.
Diplomatinio proveržio perspektyvos taip pat išlieka menkos. Spalio 8 dieną Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pritarė JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio vertinimui, kad derybos pateko į aklavietę, ir pareiškė, jog Maskvos nedomina laikinos priemonės, pavyzdžiui, ribotos paliaubos.
Kremliaus teigimu, per spalio 9 dienos pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Putinas dėl neatnaujinamų trišalių JAV, Ukrainos ir Rusijos derybų apkaltino Kyjivą bei jo dronų smūgius Rusijos rinkimų metu.
Spalio 11 dieną Trumpas paskelbė apie neva įsigaliojusias Rusijos ir Ukrainos „energetines paliaubas“, tačiau nepateikė jų detalių. Maskva iškart šio pareiškimo nekomentavo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusijos smūgiai šalies energetikos objektams tęsėsi.
