Lietuvos verslo, savivaldos, valstybės ir nevyriausybinės organizacijos pradėjo jungtis prie asociacijos „Visuotinė gynyba“ rugsėjį inicijuotos įsipareigojimų chartijos. Šis savanoriškas viešas standartas numato konkrečius darbuotojų parengimo, veiklos tęstinumo ir organizacijų atsparumo darbus.
Chartija įpareigoja kasmet imtis konkrečių darbų
Chartiją pasirašiusios organizacijos turi kasmet įgyvendinti bent dvi veiksmų plane pasirinktas pasirengimo visuotinei gynybai priemones, o vėliau įvertinti pasiektą pažangą. Įsipareigojimai apima tris kryptis: darbuotojų parengimą, pačios organizacijos atsparumo ir veiklos tęstinumo stiprinimą bei papildomų priemonių nuoseklų įgyvendinimą.
Organizacijos turi sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti pirmosioms 72 krizės valandoms, rengti pirmosios pagalbos mokymus, paskirti už pasirengimą atsakingą asmenį ir bent kartą per metus surengti krizių valdymo arba civilinės saugos pratybas.
Papildomai galima atnaujinti veiklos tęstinumo planą, parengti alternatyvius ryšio kanalus, rengti kibernetinio ir informacinio atsparumo mokymus, numatyti kritines pareigas einančių darbuotojų pavaduojamumą bei į pasirengimą įtraukti tiekėjus, savivaldybes ir vietos bendruomenes.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas pabrėžia, kad gynyba nėra vien kariuomenės ir pareigūnų užduotis. Pasak jo, per krizę turi toliau veikti vaistinės, kepyklos, ryšiai ir socialinės paslaugos, o organizacijose turi būti aišku, kas priima sprendimus.
„Chartija nėra diplomas, kurį pasikabiname ant sienos“, – sako T. Godliauskas. Anot jo, jos esmė – kasmet paskirstyti atsakomybes, rengti mokymus ir pratybas, įvertinti rezultatus bei taisyti nustatytas pasirengimo spragas.
Asociacija signatarams žada pateikti metinį veiksmų planą, konsultacijas, kvietimus į vadovų kursą ir bendrus renginius, taip pat kasmetinę pažangos bei rezultatų ataskaitą. Šaltiniuose skirtingai vadinamas ir įsipareigojimus vykdančioms organizacijoms suteikiamas ženklas: 15min publikacijoje jis įvardytas kaip „Ginančios darbovietės“, o asociacijos svetainėje – kaip „Pasirengusios darbovietės“.
Pratybos turi parodyti silpnąsias organizacijos vietas
Rengiantis galimiems sutrikimams organizacijoms siūloma iš anksto nustatyti svarbiausias savo funkcijas ir įvertinti, kiek laiko jos gali neveikti. Taip pat reikia žinoti, kokių darbuotojų, žaliavų, duomenų, ryšio ar elektros energijos šioms funkcijoms reikia.
Veiklos tęstinumo plane turėtų būti numatyta, kas priims sprendimus, jeigu vadovas bus nepasiekiamas, kaip darbuotojai gaus patikimą informaciją neveikiant elektroniniam paštui ar internetui ir kokius tiekėjus arba darbo būdus būtų galima pasirinkti vietoj įprastų.
Pavyzdžiui, duonos gamintojui svarbu įvertinti miltų, mielių, vandens, pakuočių ir kuro atsargas, generatoriaus galimybes, darbuotojų pavaduojamumą bei produkcijos pristatymą parduotuvėms. Paslaugų įmonei svarbiausios gali būti atsarginės duomenų kopijos, alternatyvus ryšys, klientų informavimas ir galimybė bent dalį darbų atlikti neveikiant įprastoms sistemoms.
Asociacijos teigimu, vien parengti planą nepakanka – jį būtina išbandyti. Per pratybas galima patikrinti, ar darbuotojai supranta savo vaidmenis, ar veikia kontaktų sąrašai, ar įmanoma atkurti duomenis ir ar vadovą pavaduojantis žmogus turi sprendimams reikalingą informaciją.
T. Godliausko teigimu, vadovas per krizę neprivalo visko žinoti pats, tačiau turi iš anksto pasirūpinti aiškia sprendimų grandine, darbuotojų vaidmenimis ir informacijos perdavimu. Tam, anot jo, būtini ne tik rašytiniai planai, bet ir mokymai bei pratybos.
Prie iniciatyvos prisijungė apie 90 organizacijų
Pirmojoje chartijos iniciatyvos bangoje ją pasirašė 63 organizacijos. Iniciatorių skaičiavimu, jos koordinuotiems veiksmams galėtų sutelkti apie 400 tūkst. žmonių Lietuvoje ir diasporos atstovus 55 valstybėse. Iki spalio pradžios dalyvių skaičius, asociacijos duomenimis, išaugo iki maždaug 90.
Tarp 15min įvardytų signatarų yra telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, kibernetinio saugumo įmonė „Tegos“, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Kibernetinio saugumo ekspertų asociacija, portalai Lrytas.lt ir 15min, startuolių asociacija „Unicorns LT“, Lietuvos skautija, advokatų kontora „Sorainen“, Lietuvos nacionalinis muziejus ir interneto prieglobos bendrovė „Hostinger“.
Spalio 5 dieną prie chartijos taip pat prisijungė Lietuvos nacionalinis plėtros bankas ILTE. Bankas papildomai įsipareigojo savanoriškai privalomąją pradinę karo tarnybą pasirinkusiems darbuotojams išsaugoti darbo vietą ir kas mėnesį mokėti 2300 eurų neatskaičius mokesčių išmoką.
Chartija buvo pristatyta ir rugsėjo 17 dieną Prezidentūroje surengtame Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdyje bei Visuotinės gynybos forume. Ten valstybės, verslo, savivaldos ir pilietinės visuomenės atstovai aptarė visuotinį šaukimą, Lietuvos visuotinės gynybos modelį, visuomenės pasirengimą bei organizacijų vaidmenį.
Asociacija siekia, kad iki 2030 metų Lietuvoje veiktų Suomijos pavyzdžiu paremta visuotinės gynybos sistema, kurioje savo vaidmenį žinotų gyventojai, įmonės, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Tarp jos rengiamų priemonių yra 72 valandų parengties programa, skaitmeninis piliečio vaidmens įrankis „Ąžuolas“ ir Vadovų nacionalinio saugumo bei visuotinės gynybos kursas, kurio dalyvius planuojama mokyti Lietuvoje ir Suomijoje.
