Šventinis vartojimo karštligė: ar dovanų džiaugsmas neužgožia atliekų problemos?
Šventės be dovanų – sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Tačiau ar susimąstome, kiek iš tiesų džiaugsmo teikia blizgančiuose popieriuose įvynioti daiktai? Statistic duomenys rodo, kad didelė dalis šventinių dovanų, deja, virsta nereikalingu šlamštu.
Štai Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) neseniai atlikta apklausa parodė, kad net 73% respondentų yra gavę dovanų, kurių jiems visiškai nereikia. Dažniausiai minimi suvenyrai, statulėlės, puodeliai, žvakės ir panašūs „dulkių rinkėjai”. Nemėgstamos kosmetikos ir netinkamų drabužių taip pat netrūksta.
Ką daryti su nereikalingomis dovanomis?
Liūdniausia, kad nemaža dalis tokių dovanų tiesiog guli lentynose, nenaudojamos. Trečdalis žmonių jas perduoda kitiems, o apie 8% išmeta arba atiduoda į daiktų pakartotinio naudojimo punktus. Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas pabrėžia tokių punktų svarbą ir ragina nebijoti atiduoti dovanų, kurios neteikia džiaugsmo: „Ar ne geriau suteikti daiktui antrą šansą, nei jį išmesti?”
Kauno RATC didelių gabaritų atliekų aikštelėse įkurtos „Atiduotuvės” yra puiki galimybė atsikratyti nereikalingų daiktų ir rasti kažką naudingo sau. Pasak L. Virbicko, dalijimasis ir davimas turėtų teikti daugiau malonumo nei gavimas.
Dovanų lavina: ar daugiau visada geriau?
Paradoksalu, bet nors didžioji dalis žmonių pripažįsta, kad dovanojimas skatina perteklinį vartojimą, tai nestabdo nuo pirkinių maratono. Didžioji dalis apklaustųjų dovanoja nuo 3 iki 10 dovanų, o kai kurie – dar daugiau. Tik penktadalis apsiriboja 1-2 dovanomis.
Pagrindinė priežastis – įprotis laikytis tradicijų ir įteikti bent simbolinę dovaną. Kūrybiškumo stoka, laiko trūkumas ir prieššventinės nuolaidos taip pat skatina impulsyvius pirkinius.
L. Virbickas pastebi, kad dovanojimas tampa mados reikalu, o ne nuoširdžiu noru pradžiuginti. Tai skatina neapgalvotą vartojimą ir didina atliekų kiekį. Lietuvoje, kur vartojimas vis dar auga, ši problema ypač aktuali.
Kokia dovanojimo kaina gamtai?
Šventinis vartojimo perteklius turi didžiulį poveikį aplinkai. Prekių gamyba, pakavimas ir transportavimas reikalauja didžiulių energijos, vandens ir žaliavų sąnaudų, o į atmosferą išmetama daug anglies dioksido.
Ypač didelė problema – dovanų pakavimo atliekos. Milijonai tonų popieriaus, plastiko ir juostelių atsiduria sąvartynuose arba yra sudeginami. Nors perdirbamos pakavimo medžiagos yra geresnis pasirinkimas, net ir perdirbimas turi savo kainą.
Kauno RATC ekologė Renata Utyrienė ragina planuoti dovanas tvariai – nuo apgalvoto pasirinkimo iki minimalistinio įpakavimo. Deja, tik dešimtadalis žmonių visada stengiasi rinktis tvarius sprendimus. Didžioji dalis pripažįsta, kad tvarumas svarbus, bet ne visada prioritetinis.
Kaip dovanoti tvariau?
Tvarūs sprendimai yra paprasti ir slypi kasdieniuose pasirinkimuose. Galima išradingai panaudoti turimus daiktus vietoj naujų. R. Utyrienė siūlo panaudoti popierinius maišelius dovanų pakavimui, dekoruoti juos rankų darbo raštais ir vietoj plastikinių juostelių naudoti natūralias medžiagas – džiovintas gėles, šakeles ar kankorėžius.
Norint išvengti perteklinio dovanojimo, svarbu pasikalbėti su artimaisiais ir išsiaiškinti jų tikruosius norus arba rinktis praktiškas dovanas. Patirtys – dar vienas puikus tvaraus dovanojimo pavyzdys. Pasak R. Utyrienės, prisiminimai išlieka ilgiau nei materialios dovanos ir yra draugiškiausi aplinkai.
O jei jau turite nereikalingų daiktų, atiduokite juos į „Atiduotuves”. Suteikite jiems antrą gyvenimą ir prisidėkite prie atliekų mažinimo.
Kauno regiono gyventojai raginami atkreipti dėmesį į šias problemas ir priimti atsakingesnius sprendimus šventiniu laikotarpiu. Juk tik nuo mūsų priklauso, ar šventės paliks ne tik džiaugsmo akimirkas, bet ir mažesnį pėdsaką gamtai.
