Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pasiūlius partijoms susitarti dėl ilgalaikės demografijos politikos, parlamentinės jėgos iš esmės pritaria poreikiui spręsti problemą, tačiau skiriasi jų požiūris į tai, ar pirmiausia reikalingas politinis susitarimas, ar konkretūs veiksmai.
Premjeras siūlo atrinkti penkias remiamas priemones
M. Sinkevičius liepos pradžioje pabrėžė, kad konkretaus susitarimo dokumento projekto dar nėra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esą parengė daugiau kaip 100 siūlymų demografinei padėčiai gerinti, tačiau iš jų reikėtų pasirinkti maždaug penkias priemones, kurioms būtų užtikrintas politinis palaikymas.
Premjeras siekia, kad sprendimai būtų tęstiniai ir nesikeistų keičiantis valdžioms. 2025 metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. kūdikių – 1,6 tūkst., arba 8,4 proc., mažiau nei 2024-aisiais.
Liberalai ir LLRA-KŠS žada prisidėti prie konkretaus susitarimo
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen iniciatyvą vertina palankiai ir mano, kad ją turėtų pradėti didžiausia valdančioji partija – socialdemokratai. Liberalai žada dalyvauti, jei pasiūlymas bus konkretus.
Ji siūlo nacionalinius susitarimus turėti ir dėl demografijos, ir papildant gynybos susitarimą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius taip pat teigė pritariantis susitarimui, nes demografija apima daug sričių ir reikalauja bendro Seimo partijų požiūrio.
Ministras ragina įgyvendinti priemones, o opozicija abejoja jų pakankamumu
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, energetikos ministras Lukas Savickas sakė, kad demografijos ir šeimos politika jau buvo viena centrinių koalicinių derybų temų, o principinės nuostatos įrašytos į koalicijos sutartį ir Vyriausybės programos projektą. Jo vertinimu, svarbiausia skubiai įgyvendinti numatytas priemones, nes vien politiniai susitarimai sėkmės negarantuoja.
TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas palaiko susitarimo principą, bet abejoja, ar Vyriausybės programoje numatytos priemonės ilgainiui iš esmės pagerintų gimstamumą. Konservatoriai parengė alternatyvų planą ir ketina jį nusiųsti parlamentinių partijų vadovams. L. Kasčiūno teigimu, 2025 metų suminis gimstamumo rodiklis buvo 0,99 vaiko vienai moteriai, nors demografiniam balansui reikėtų 2,1, o sprendimų poveikis galėtų pasimatyti tik po 10–15 metų.
„Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis skeptiškas: jo teigimu, pirmiau turi atsirasti konkretūs sprendimai, nes ankstesni susitarimai švietimo ir gynybos srityse savaime pokyčių neužtikrino. Kovą Vyriausybė 2027–2028 metus paskelbė Šeimos metais, akcentuodama kompleksinius ir tarpinstitucinius veiksmus demografijos iššūkiams spręsti.
