Žmogui, kovojančiam su priklausomybe, medicininės pagalbos dažnai nepakanka. Svarbus tęstinis procesas – reabilitacija ir grįžimas į visuomenę, tačiau Lietuvoje šios grandys vis dar nepakankamai susietos, o ilgalaikių paslaugų prieinamumas neretai priklauso nuo gyvenamosios vietos ar finansavimo. Ypač jautri išlieka vaikų ir paauglių padėtis.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija, vadovaujama prof. dr. Sauliaus Čaplinsko, nagrinėjo priklausomybės ligų reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų prieinamumą, finansavimo tęstinumą ir pagalbą vaikams bei paaugliams.
Komisijos pirmininkas prof. dr. S. Čaplinskas pabrėžė, kad priklausomybės ligų problema negali būti sprendžiama fragmentiškai – būtina matyti visą pagalbos grandinę nuo prevencijos iki sėkmingos reintegracijos.
Daugėja besikreipiančiųjų, tačiau svarbus ne tik skaičius, bet ir paslaugų kokybė
Duomenys rodo nuosekliai augantį priklausomybių gydymo, psichosocialinės reabilitacijos ir tęstinės pagalbos paslaugų poreikį. 2022 m. PSDF lėšomis apmokamas paslaugas gavo 18 596 asmenys, o 2025 m. – 19 907. Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugų gavėjų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei tris kartus. Augantis poreikis ypač pastebimas tarp vaikų ir paauglių, kurių PSDF lėšomis apmokamas paslaugas gavusių skaičius padidėjo nuo 271 (2022 m.) iki 464 (2025 m.). Tuo pačiu metu RPLC pagalbą gavusių vaikų ir paauglių skaičius išaugo daugiau nei du kartus.
Nors šie skaičiai rodo augantį paslaugų poreikį, jie taip pat gali signalizuoti apie geresnį priklausomybių atpažinimą ir didesnį visuomenės informuotumą.
Pagalba vaikams ir paaugliams: nuo gydymo iki saugaus grįžimo į gyvenimą
Didelis dėmesys skirtas nepilnamečiams, susiduriantiems su žalingu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir kitomis priklausomybėmis. Nors sėkmingai baigus gydymo ar reabilitacijos programą, paaugliui vis dar gali būti sunku grįžti į įprastą aplinką, todėl svarbu užtikrinti ne tik medicininę priežiūrą, bet ir socialinę reabilitaciją, darbą su šeima ir atkryčių prevenciją.
Nuo 2024 m. socialinių paslaugų kataloge reglamentuota nauja paslauga – psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje. Tačiau jos plėtra vyksta lėtai, ir 2025 m. šią paslaugą gavo tik 20 vaikų ir paauglių.
Ilgalaikės reabilitacijos programos ir specialistų trūkumas
Svarstytos galimybės vyresniems paaugliams dalyvauti ilgalaikėse reabilitacijos programose, tačiau riboti licencijavimo reikalavimai ne visada leidžia juos priimti. Infrastruktūros plėtra neužtikrina paslaugų prieinamumo be specialistų. Lietuvoje trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų, ypač regionuose.
Naujos paslaugos ir šeimos įtraukimas – vilties teikiančios kryptys
Nuo lapkričio antros pusės Vilniaus RPLC filiale veiks naujas vaikų ir paauglių stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyrius. Taip pat pristatyta multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programa, kuri sėkmingai įtraukia tėvus ar globėjus į vaiko sveikimo procesą. Nors MDFT nėra alternatyva specializuotam gydymui, ji papildo kompleksinę pagalbą.
Institucijų koordinavimas ir tvarus finansavimas – esminiai iššūkiai
Išryškėjo poreikis aiškiai koordinuoti skirtingų institucijų veiklą – sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, švietimo ir kitų – siekiant užtikrinti vientisą pagalbą priklausomybių turintiems asmenims nuo gydymo iki reintegracijos. Didžioji dalis paslaugų finansuojama ES fondų lėšomis, todėl būtina užtikrinti tvarų valstybės finansavimą pasibaigus projektų ciklams.
Pagalba nuteistiesiems ir NTAKD vaidmuo
Atkreiptas dėmesys į didelį priklausomybių turinčių nuteistųjų skaičių ir ribotas reabilitacijos galimybes kalėjimuose, pabrėžiant, kad tai svarbu ir visuomenės saugumui. Kritikuotas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) nedalyvavimas posėdyje, pabrėžiant, kad institucijos atsakomybė negali apsiriboti funkcijų aprašymu.
Konkretūs sprendimai ir parlamentinė kontrolė
Komisija pritarė aštuonioms veiksmų kryptims, numatančioms tarpžinybinį veiksmų planą, apimantį paslaugų vertinimą, finansavimą, pagalbos vaikams organizavimą ir specialistų trūkumo mažinimą. Tikimasi konkrečių sprendimų ir aiškios atsakomybės pasiskirstymo iki 2027 m. kovo 1 d.
