2026 m. spalio 30 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Darbo kodekso ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimų projektams, kuriais siekiama stiprinti skaitmeninėse darbo platformose dirbančių asmenų teisių apsaugą, užtikrinti skaidresnį jų užimtumo statuso nustatymą ir geresnę asmens duomenų apsaugą.
Siūlomais pakeitimais į nacionalinę teisę siekiama perkelti 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/2831 dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo nuostatas. Jomis siekiama gerinti per skaitmenines darbo platformas dirbančių asmenų darbo sąlygas, užtikrinti jų teisių apsaugą ir apsaugoti jų asmens duomenis.
Daugiau aiškumo nustatant darbo santykius
Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų tikslų – sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti tikrąjį platformose dirbančių asmenų užimtumo statusą. Numatomos priemonės, kurios padėtų išvengti atvejų, kai faktiniai darbo santykiai įforminami kaip savarankiška veikla, taip nepagrįstai apribojant asmenims taikomas darbuotojų teises ir garantijas.
Taip pat siekiama sudaryti palankesnes sąlygas spręsti ginčus dėl darbo santykių egzistavimo ir užtikrinti, kad vertinant santykius būtų atsižvelgiama į faktines darbo organizavimo aplinkybes.
Didesnis algoritminio valdymo skaidrumas ir žmogaus priežiūra
Pakeitimais numatoma stiprinti algoritminio valdymo skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę. Skaitmeninės darbo platformos turėtų užtikrinti tinkamą žmogaus vykdomą automatizuotų sprendimų priežiūrą, o platformose dirbantys asmenys – gauti daugiau informacijos apie tai, kaip automatizuotos sistemos daro įtaką jų darbui ir su juo susijusiems sprendimams.
Atskirai numatomos priemonės, skirtos geriau apsaugoti platformose dirbančių asmenų asmens duomenis, užtikrinti jų privatumą ir saugą.
Ieškota kompromisų su socialiniais partneriais
Svarstant Darbo kodekso pakeitimus, komitete iš esmės atsižvelgta į Trišalėje taryboje socialinių partnerių pasiektus susitarimus. Vis dėlto pažymėta, kad dėl kai kurių nuostatų socialinių partnerių nuomonės išsiskyrė. Daugiausia diskusijų kilo dėl papildomų kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar tarp skaitmeninės darbo platformos ir per ją dirbančio asmens egzistuoja darbo santykiai, ir taip užtikrinamas teisingas jo užimtumo statuso nustatymas.
Komiteto pirmininko Tomo Tomilino siūlymu, kuriam pritarė dauguma komiteto narių, nuspręsta palikti galimybę prie šio klausimo sugrįžti tolesnio įstatymų projektų svarstymo Seime metu, Seimo nariams teikiant pasiūlymus nustatyta tvarka.
Komiteto pritarimas įstatymų projektams – svarbus žingsnis siekiant aiškesnio, skaidresnio ir teisingesnio platforminio darbo reglamentavimo Lietuvoje, kartu užtikrinant tinkamą dirbančių asmenų teisių apsaugą.
Toliau projektai bus svarstomi Seime, kur dar galės būti teikiami ir svarstomi Seimo narių pasiūlymai dėl atskirų projektų nuostatų.
