Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) rugsėjo 20 dieną laimėjo rinkimus šiaurės rytų Vokietijos Meklenburgo–Pomeranijos žemėje, surinkusi 38,2 proc. balsų. Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gavo tik 4,9 proc. balsų ir pirmą kartą per 81 metų partijos istoriją nepateko į kurios nors Vokietijos žemės parlamentą.
AfD daugiau nei padvigubino savo rezultatą
AfD parama, palyginti su ankstesniais žemės rinkimais, išaugo 21,5 procentinio punkto. 2021 metais už partiją balsavo 16,7 proc. rinkėjų, tad jos rezultatas daugiau nei padvigubėjo.
Meklenburgo–Pomeranijos ministrės pirmininkės Manuelos Schwesig vadovaujama centro kairės Socialdemokratų partija (SPD) liko antra su 35,5 proc. balsų. Prieš penkerius metus ji buvo gavusi 39,6 proc.
Kairiųjų partija „Die Linke“ surinko 6,5 proc., o Žalieji – 5,7 proc. balsų. Abi politinės jėgos peržengė 5 proc. slenkstį ir pateko į žemės parlamentą.
Sahros Wagenknecht aljansas (BSW), gavęs 4,8 proc. balsų, liko už parlamento ribų. Į jį nepateko ir Laisvoji demokratų partija (FDP), surinkusi 1 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 78,1 proc. – gerokai daugiau nei 2021 metais, kai balsavo 70,8 proc. rinkėjų.
AfD užsitikrino blokuojančią mažumą
Naujajame 71 vietos Meklenburgo–Pomeranijos parlamente AfD turės 32 mandatus, SPD – 29, o „Die Linke“ ir Žalieji – po penkis.
Daugiau nei trečdalį mandatų gavusi AfD užsitikrino blokuojančią mažumą. Ji galės stabdyti sprendimus, kuriems priimti reikia kvalifikuotos daugumos, pavyzdžiui, konstitucinių teisėjų rinkimą.
Dabartinė SPD ir „Die Linke“ koalicija daugumos nebeturės. Tačiau prie jos prisijungus Žaliesiems trys partijos kontroliuotų 39 mandatus ir galėtų išlaikyti M. Schwesig ministrės pirmininkės poste.
AfD kandidatas į žemės ministro pirmininko postą Leifas-Erikas Holmas rinkimų vakarą pareiškė, kad partija gavo mandatą formuoti vyriausybę, ir žadėjo kviesti visas politines jėgas tartis.
Kitą rytą jis pripažino, kad AfD dalyvavimas vyriausybėje šiuo metu mažai tikėtinas, nes kitos į parlamentą patekusios partijos jau atmetė galimybę sudaryti su ja koaliciją. M. Schwesig savo ruožtu paskelbė esanti pasirengusi formuoti „stabilią demokratinę vyriausybę“ ir tvirtino, kad AfD vyriausybės nesudarys.
Istorinis CDU pralaimėjimas padidino spaudimą F. Merzui
CDU neteko daugiau nei pusės ankstesnės paramos: 2021 metais Meklenburge–Pomeranijoje ji buvo surinkusi 13,3 proc. balsų. Iki šiol partija nė karto nebuvo likusi žemiau 5 proc. slenksčio Vokietijos žemių, Europos Parlamento ar federaliniuose rinkimuose.
Ankstesnis CDU antirekordas buvo 9 proc. balsų, gautų per 1951 metų rinkimus Brėmeno žemėje. Todėl 4,9 proc. rezultatas Meklenburge–Pomeranijoje tapo prasčiausiu per visą 81 metų partijos istoriją.
F. Merzas rezultatą pavadino katastrofa, tačiau atmetė galimybę atsistatydinti. Jis pažadėjo toliau įgyvendinti nepopuliarias ekonomines ir socialines reformas, tarp kurių numatoma pertvarkyti pensijų sistemą, mažinti biurokratiją ir pajamų mokesčius mažas bei vidutines pajamas gaunančioms šeimoms.
AfD tai buvo antroji pergalė Vokietijos žemės rinkimuose per dvi savaites. Rugsėjo 6 dieną partija įveikė CDU Saksonijoje-Anhalte, o šis pralaimėjimas jau buvo paskatinęs svarstymus dėl F. Merzo politinės ateities.
Spaudimą kancleriui dar labiau padidino kitas rugsėjo 20-osios balsavimas: Vokietijos sostinėje Berlyne „Die Linke“ aplenkė CDU ir laimėjo rinkimus. Taigi F. Merzo partija tą pačią dieną patyrė du pralaimėjimus.
