Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo sekmadienį, rugsėjo 20-ąją, vykusius Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamento rinkimus, tačiau partijos kandidatas į ministrus pirmininkus Leifas Erikas Holmas pripažino, kad AfD veikiausiai liks už valdžios ribų.
Kitos partijos atsisako derėtis su AfD
„Manau, kad galėtume valdyti. Tačiau šiuo metu neatrodo, kad taip nutiks“, – pirmadienį, rugsėjo 21-ąją, Vokietijos regioniniam transliuotojui NDR sakė L. E. Holmas.
Visos kitos į šios šiaurės rytų Vokietijos federalinės žemės parlamentą patekusios partijos atmetė bendradarbiavimą su AfD. Jos laikosi vadinamosios „ugniasienės“ politikos, pagal kurią su kraštutiniais dešiniaisiais nesudaromos valdančiosios sąjungos.
L. E. Holmas rinkimų rezultatą pavadino aiškiu mandatu AfD valdyti ir sakė besitikintis, kad kitos partijos sutiks kalbėtis. Dar rinkimų vakarą jis žadėjo pakviesti jas į derybas.
Tačiau politikas prognozavo, kad valdžią sudarys centro kairės Socialdemokratų partija (SPD), partija „Kairė“ ir Žalieji. Tokią kryptį jis pavadino negera Meklenburgui-Pomeranijai.
SPD su sąjungininkais gali išlaikyti valdžią
AfD surinko 38,2 proc. balsų – daugiau nei dvigubai daugiau negu 2021 metais, kai ją palaikė 16,7 proc. rinkėjų. SPD liko antra su 35,5 proc. balsų, palyginti su 39,6 proc. per ankstesnius rinkimus. „Kairė“ gavo 6,5 proc., o Žalieji – 5,7 proc. balsų.
Naujajame 71 vietos žemės parlamente AfD turėtų 32 mandatus, SPD – 29, o „Kairė“ ir Žalieji – po penkis. Daugumai reikia 36 vietų, todėl SPD, „Kairės“ ir Žaliųjų koalicija, turinti 39 mandatus, galėtų suformuoti vyriausybę. Dabartinė SPD ir „Kairės“ sąjunga daugumos nebeturi.
Meklenburgo-Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Schwesig paskelbė siūlysianti derybas „visoms demokratinėms partijoms“ ir patvirtino norinti likti vyriausybės vadove.
Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), surinkusi 4,9 proc. balsų, pirmą kartą nepateko į kurios nors Vokietijos federalinės žemės parlamentą. Penkių procentų slenksčio neperžengė ir Sahros Wagenknecht aljansas (BSW), gavęs 4,8 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 78,1 proc. – 2021 metais balsavo 70,8 proc. rinkėjų.
Schwesig užkirto Holmui kelią į parlamentą
Meklenburgo-Pomeranijos sostinės Šverino pirmojoje vienmandatėje apygardoje M. Schwesig surinko 54,4 proc. pirmųjų balsų ir įveikė 28,2 proc. gavusį L. E. Holmą.
Tiesioginis mandatas buvo vienintelis L. E. Holmo kelias patekti į žemės parlamentą, nes AfD kandidatų sąraše jo nebuvo. Net ir nebūdamas parlamento nariu jis teoriškai galėtų būti išrinktas ministru pirmininku, tačiau, AfD nepatekus į vyriausybę, politikas ketina likti Vokietijos federalinio parlamento – Bundestago – nariu.
