„Vienas iš liūdnesnių atradimų buvo tai, kad jei žmogus nenori žinoti, kad skaito dezinformaciją, joks modelis ar dirbtinis intelektas negali padėti ją aptikti. Žmogus tiesiog netikės. Savo atliktuose tyrimuose pastebėjau, kad ši problema nesibaigia modelio sukūrimu ar dezinformacijos aptikimu. Po to reikia galvoti apie kūrybiškus būdus, kaip informuoti visuomenę. Taigi mes taip pat dirbame su visuomenės švietimu, kuris yra didžiausias ginklas prieš dezinformaciją“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto absolventė, doktorantė ir mokslo darbuotoja Milita Songailaitė, kurios tyrimai ir veikla daugiausia orientuota į dirbtinio intelekto sprendimus.
Interviu mokslininkė aptaria DI vaidmenį aptinkant dezinformaciją, darbą įdomiuose startuoliuose ir prisiminimus apie studijas, kurias labiausiai mėgo dėl jų lankstumo ir laisvės.
Išanalizavo 100 000 žinučių Rusijos „Telegram“ kanaluose
Būdama VDU doktorantė, M. Songailaitė taiko matematinius modelius ir dirbtinį intelektą ieškodama dezinformacijos dideliuose duomenų kiekiuose. Vienas iš naujausių jos bendraautorių darbų buvo daugiau nei 100 000 žinučių analizė devyniuose Rusijos „Telegram“ kanaluose.
„Tyrimai parodė, kad dezinformacija buvo aptinkama visuose analizuotuose kanaluose, ypač apie skrydžio MH17 numušimą, įvairius teiginius dėl Vakarų pagalbos ir naratyvus apie okupuotus Ukrainos regionus. Taip pat nustatėme efektyviausius dezinformacijos aptikimo metodus ir parodėme, kad žinių grafai arba struktūruoti informacijos tinklai turi didelį potencialą analizuojant didelius informacijos kiekius“, – sako VDU doktorantė.
Dezinformacija ir jos aptikimas tampa vis aktualesnėmis ir opesnėmis problemomis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apklausė daugiau nei 40 000 dalyvių iš viso pasaulio, kurių buvo paprašyta atpažinti tikrą ir netikrą turinį. Nors daugelis jų išreiškė pasitikėjimą savo gebėjimu atskirti dezinformaciją, dalyviams pavyko tik 60 procentų atvejų.
M. Songailaitė priduria, kad DI gali būti labai efektyvus nustatant klaidingą informaciją: dažniausiai teiginiai, kurie pagauna žmones, yra lengvai patikrinami. Tačiau natūralu, kad kiekvienas susidūrė su nuomonėmis ar informacija, kurių teisingumas priklauso nuo interpretacijos.
„Kartais net specialistas negali pasakyti, ar tam tikra informacija yra dezinformacija, ar ne. Tokiais atvejais joks modelis taip pat negali to išmokti. Pavyzdžiui, nustatyti, kas teisus Izraelio ir Palestinos konflikte. Abi pusės turi gerų argumentų ir trūkumų“, – pastebi pašnekovė.
Pesimizmas dėl DI švietime
Aptardama DI vaidmenį švietime, M. Songailaitė teigia, kad tai gali būti labai naudinga priemonė, ir ji pati ją naudoja norėdama išmokti ką nors naujo ar atrasti naują technologiją. Tačiau universitete ji dažniau susiduria su skirtingais, mažiau tinkamais naudojimo atvejais.
„Paprastai studentai naudojasi šiomis priemonėmis ne tam, kad išmoktų ką nors naujo, o tam, kad ką nors padarytų greičiau ar galbūt sukčiautų. Dėl to į dirbtinį intelektą žiūriu pesimistiškiau. Bet, mano nuomone, studentas, kuris geba teisingai naudoti DI, turėtų aiškiai pralenkti tą, kuris negali, ypač tą, kuris naudoja tas priemones sukčiavimui. Manau, kad ateityje atotrūkis didės tarp tų, kurie teisingai naudoja DI mokymuisi, ir tų, kurie sukčiauja“, – svarsto VDU doktorantė, pridurdama, kad, jos nuomone, DI turės neigiamą poveikį švietimui ateityje, todėl DI įrankių naudojimas turėtų būti apribotas.
Milita Songailaitė taip pat įkūrė du startuolius, kuriuose pritaikė informatikos ir matematikos žinias įdomiems praktiniams sprendimams. „Abstract Music“, įkurta prieš šešerius metus, yra muzikos rekomendavimo sistema, paremta giliuoju mokymusi, kuri rekomenduoja atlikėjus pagal asmens specifines individualias savybes. Jos naujesnė įmonė „Tinic Solutions“ yra skirta ne mažiau naudingai misijai.
„Pamatėme, kad Lietuvoje nėra restoranų, kavinių ir barų duomenų bazės, kurioje būtų išvardyti visi patiekalai, vietos, rezervacijos ir visa kita reikalinga informacija. Taigi nusprendėme ją surinkti ir sukurti rekomendavimo variklį. Taip pat planuojama nemokama programėlė“, – apie savo dabartinę veiklą pasakoja dirbtinio intelekto ekspertė.
Studijos VDU: išskirtinis lankstumas ir laisvė
Vytauto Didžiojo universitete Milita Songailaitė baigė matematikos bakalauro studijas kartu su informatikos gretutinėmis studijomis, o vėliau įgijo taikomosios matematikos magistro laipsnį. Tačiau Milita atskleidžia, kad prieš baigdama vidurinę mokyklą ji labiau domėjosi kitomis sritimis.
„Iki pat 12 klasės nemaniau, kad pasirinksiu matematiką. Man tuo metu patiko daug dalykų. Labai domėjausi fizika, programavimu, medicina, biologija ir inžinerija. Tačiau pradėjusi giliau analizuoti tas sritis, pamačiau, kad jose visose yra matematika. Vėliau, 11 klasėje, dirbau su biologijos tyrimų projektu su profesoriumi, kuris pagal išsilavinimą buvo matematikas. Tada supratau, kad man reikia ją studijuoti, nes matematika yra visur. Man patiko laisvė dirbti su matematika bet kurioje srityje, kurioje noriu“, – savo pasirinkimą aiškina M. Songailaitė.
Pašnekovė prisimena, kad studijuodama VDU jai patiko daugelis dėstytojų: jie visi turėjo savo unikalų stilių ir efektyviai dėstė savo dalykus. Absolventė Statistiką įvardija kaip vieną iš savo mėgstamiausių, nes ši sritis yra glaudžiai susijusi su jos dabartine veikla. Be to, dėstytojas turėjo įtraukiantį būdą paaiškinti ne tik kaip šis mokslas veikia, bet ir kodėl.
Dalindamasi įspūdžiais apie universitetą, M. Songailaitė pažymi, kad jai patinka išskirtinė VDU savybė: studijų lankstumas ir liberalų menų (artes liberales) principai, kurių dėka kiekvienas studentas gali laisvai rinktis ne tik savo specializacijos, bet ir kitų sričių dalykus, mokytis užsienio kalbų ir dalyvauti įvairiuose studentų klubuose ar kitose veiklose.
„Man labiausiai patiko lankstumas ir tai, kad kiekvieną semestrą gali susidaryti savo tvarkaraštį. Taip pat man patinka žmonių laisvė. Kai kalbi su žmonėmis iš kitų universitetų, o paskui su VDU žmonėmis, jauti, kad jų mąstymas yra atviresnis. Tai yra didelis pliusas“, – pabrėžia doktorantė, prisimindama, kad jai labai patiko mokytis arabų kalbos bakalauro studijų metais. Šiuo metu jai ypač naudingas dalyvavimas Europos tarptautinėse konferencijose, ypač dėl „Transform4Europe“ aljanso, kuris vienija VDU ir 10 kitų žemyno universitetų.
Abiturientai neturėtų bijoti kelti tikslų
Šiuo metu M. Songailaitė dalyvauja įvairiose veiklose: ji yra ne tik doktorantė, bet ir dirba prie įvairių projektų universitete bei yra technikos vadovė privačioje įmonėje. Daugelis jos darbų turi vieną tikslą: kurti DI sprendimus verslui ir akademinei sferai. Laisvalaikiu technologijų ekspertė taip pat stengiasi dalyvauti su darbu susijusiuose renginiuose. Šiuo metu ją ypač domina gynyba, dalyvauja konferencijose ir darbo grupėse, skirtose šiai temai.
VDU absolventė nepamiršta ir atsipalaiduoti, nors tam neturi daug laiko. „Turiu labai aktyvų šunį, Džiną, kuris kasdien ištempia mane į lauką. Bėgioju, važinėju dviračiu, mokausi dresuoti šunis. Tai puikus būdas perkrauti smegenis. O kai tikrai reikia pailsėti, mėgaujuosi snieglenčių sportu. Man snieglentė yra tokia laisvė, turbūt viena iš nedaugelio sporto šakų, kur gali apkeliauti visą kalną ir jautiesi toks laisvas“, – pasakoja Milita Songailaitė.
Kreipdamasi į dvyliktokų, kurie sprendžia, kokią kryptį pasirinkti, Milita sako, kad jie neturėtų bijoti kelti sau konkrečių tikslų.
„Labiausiai norėčiau, kad jie nešvaistytų studijų metų, nes tai yra metai, kai dar neturime daug įsipareigojimų, bet jau esame pakankamai suaugę, kad galėtume ieškoti, kur save išreikšti ir tobulinti. Taigi aš labai norėčiau, kad jie išsikeltų kuo daugiau tikslų ir atkakliai jų siektų. Tie tikslai neturi būti „Gauti aukščiausius pažymius“ arba „Laiku atlikti visas užduotis“. Jie gali būti įdomesni: susitikti su daugiau žmonių, dalyvauti projektuose ar renginiuose, aplankyti daugiau šalių. Nesvarbu, koks yra tikslas. Pastebėjau, kad dažniausiai sėkmingi žmonės yra tie, kurie išsikėlė sau tikslus ir jų siekia“, – sako VDU mokslo darbuotoja.
