Kauno miestas savaitgalį pasitiks gausybę folkloro gerbėjų, mat birželio 6-8 dienomis vyks jau 39-asis tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2025“. Šis renginys dedikuojamas lietuvių liaudies dainų metams, o šių metų festivalio tema – Žemė – leis dar giliau pažinti neišsenkančius tautinės kultūros lobynus.
„Atataria lamzdžiai“, gimęs dar 1984 metais, yra didžiausias folkloro festivalis Kaune, kasmet pritraukiantis folkloro mylėtojus: ansamblius, grupes, atlikėjus, etnologus ir tautodailininkus. Festivalis skirtas ne tik tradicinės kultūros puoselėtojams, bet ir visiems kauniečiams bei miesto svečiams.
Kauno tautinės kultūros centro, pagrindinio festivalio organizatoriaus, atstovai teigia, kad šis savaitgalis Lietuvos širdyje bus išskirtinis, nes į Kauną atvyks apie 70 folkloro ansamblių iš visos Lietuvos. Renginyje dalyvaus ir svečiai iš užsienio: ansambliai „Svitene“ iš Latvijos, „Grodziszczoki“ ir „Wierchy“ iš Lenkijos, „Maatasa“ iš Estijos ir „Saulalė“ iš Vokietijos.
Visas tris dienas įvairiose miesto erdvėse dalyviai pristatys savo krašto dainas, instrumentinę muziką, šokius, tautosaką, papročius ir liaudies kūrybą. Festivalio programoje numatyta daugiau nei 20 renginių: paskaitos, parodų atidarymai, filmų peržiūros, šokių vakarai, ekskursijos, teatro popietės vaikams ir daugybė koncertų, todėl kiekvienas lankytojas atras sau patinkančią veiklą.
Šių metų festivalio akcentas – Žemės tema, kuri lietuviams yra ypač svarbi. Organizatoriai pabrėžia, kad žemė – tai ne tik fizinė erdvė, bet ir Motina maitintoja, namai, gimtinė bei didžiausias turtas.
Žemės tema originaliai atsiskleis Gretos Kardi-Kardišiūtės žemės meno kūrinyje „Sutartinės raktaraštis“. Autorę įkvėpė sutartinių muzikinė struktūra, kurioje skirtingos melodijos susipina į darnią visumą. „Mano idėja – naudoti medinius pagaliukus kaip techniką, leidžiančią išsiuvinėti sutartinę pievoje. Dygsniuodama persipinančius, lietuviškų audinių raštus primenančius ornamentus, noriu perteikti sutartinės daugiasluoksniškumą“, – teigia G. Kardi.
Šis iš gamtinių medžiagų sukurtas meno kūrinys papuoš Neries krantinę prie Kauno pilies, o į kūrybinį procesą planuojama įtraukti ir miesto gyventojus bei festivalio dalyvius.
Festivalio programoje bus galima rasti tiek tradicinių, pamėgtų renginių, tiek naujų, dar neatrastų susitikimų. Birželio 6 d. festivalis prasidės Kauno miesto savivaldybės aikštėje, kur vyks atidarymas ir šokių sambūris. Vėliau Kauno Evangelikų Liuteronų Šv. Trejybės bažnyčioje vyks kanklių vakaras „Žemės gėlės“. Mažieji festivalio dalyviai kviečiami į Kauno valstybinį lėlių teatrą, kur aktorių trupė „Teatrariumas“ pristatys pasakų vakarą „Kaip atsirado Žemė?“. Dr. Daiva Vaitkevičienė skaitys paskaitą „Pasaulio sutvėrimo mitologija“, o dienos renginius užbaigs sutartines, liaudies dainas ir instrumentinę muziką apjungiantis renginys „Sutarti, suskambėti, suderėti“ Kalniečių parke.
Šeštadienį vyks vaikų ir jaunimo folkloro koncertas „Dūzgia dūzguonėliai, gaudžia gauduonėliai“ bei paskaitos Maironio literatūros muziejuje, kurias skaitys etnobotanikė Gražina Žumbakienė ir žolininkė Rita Balkutė. Seno lietuviško kino gerbėjai kviečiami į dokumentinių filmų peržiūrą „Romuvos“ kino centre. Popietę Laisvės alėja prisipildys dainų ir šokių, čia vyks folkloro ansamblių koncertai. Vakare Kauno pilies amfiteatre bus galima mėgautis užsienio svečių koncertu „Tai dailūs, tai meilūs mūsų sveteliai“, didžiuoju festivalio koncertu „Aukšti kalneliai, margi dvareliai“ ir tradicinių šokių vakaru.
Paskutinę festivalio dieną dalyviai galės leistis į ekskursiją po šventas Kauno vietas su archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje bus laikomos Šv. Mišios Už Žemę ir Taiką pasaulyje, skambės kantičkinių giesmių ansamblio „Bromos“ koncertas. Popietę vainikuos romansų vakaras „Ir žemė taps žiedais marga“ ir sambaris su Žiūrų folkloro ansambliu. Festivalis iškilmingai užbaigs apeiga Motinai Žemei prie Neries krantinės.
Festivalio organizatoriai kviečia visus prisijungti prie šios šventės: „birželio 6–8 d. piliakalnių ir šimtmečių ąžuolų apsuptas Kaunas priims Jus tarsi svetingi Namai. Gatvėmis risis skambios dainos, žemę drebins šokiai, skleisis kūrybiškumo ir bičiulystės žiedai, o sielas primaitins giliai įsišaknijusi meilė savo kraštui ir folklorui. Susitikime „lamzdžiuose“.
Visi festivalio renginiai yra nemokami. Su programa galite susipažinti čia.
