Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) trečiadienį surengė susitikimą su žiniasklaida, kuriame aptarė skubius žingsnius, skirtus suaktyvinti įmonių investicijas ir išmintingai išnaudoti pensijų „galimybių langą“.
Teigiama, kad tvariam ekonomikos augimui būtina, jog įmonėms apsimokėtų plėsti veiklą ir kurti darbo vietas Lietuvoje, o ne užsienyje. LLRI nuomone, tam būtini investicijoms draugiški mokesčiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos pramonę slopina trečdaliu aukštesnės nei ES vidurkis energijos kainos bei ketvirtadaliu brangesnės verslo paskolos.
Daugelis politikų sutinka, kad būtina leisti įmonėms investuoti iš uždirbto pelno, nebaudžiant šių investicijų papildomais mokesčiais. Teigiama, kad jei iki šiol tokį žingsnį stabdė baimė pirmais metais netekti dalies mokesčio įplaukų, tai šiuo metu atsirado galimybių langas kompensuoti šį laikiną pajamų sumažėjimą.
2026 m. valstybės biudžetas buvo patvirtintas remiantis prielaida, jog iš II-osios pakopos pensijų fondų pasitrauks 20 proc. kaupiančiųjų, tačiau jau per pirmąjį metų ketvirtį pasitraukė dvigubai daugiau žmonių. Didelę pensijų santaupų dalį skyrus vartojimui, tai padidins valstybės biudžeto įplaukas iš vartojimo mokesčių ir leis kompensuoti laikiną pelno mokesčio pajamų sumažėjimą. Vidutiniu laikotarpiu biudžeto pajamų mažėjimą kompensuos augantis ekonomikos produktyvumas ir įmonių pelningumas.
LLRI vertinimu, leidus įmonėms investuoti be pelno mokesčio naštos, privačioms investicijoms atsirakintų apie 900 mln. eurų. Institutas įsitikinęs, kad investicijos leistų atgaivinti Lietuvos konkurencingumą ir išjudinti jau kelerius metus stagnuojantį darbo našumą.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva ir vyr. ekspertas Ernestas Einoris, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinė direktorė Raminta Radavičienė ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas.
