Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia pasižvalgyti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didybę menančius radinius, atkeliavusius iš pietų Ukrainos. Visa tai – tarptautinės parodos „Prakaitu grįstas kelias: Lietuvos karo inžinerijos istorija“ kontekste, apimančioje laikotarpį nuo baltų genčių iki šiuolaikinės karybos.
Chersono srities Beryslavo rajone, kairiajame Dnipro krante, tebėra išlikę Tiahynkos tvirtovės fragmentai. Nors Tiahynka galbūt nėra plačiai žinoma, daugelis yra girdėję apie Vytauto bokštą, esantį netoli rusų sunaikintos Naujosios Kachovkos užtvankos. Šiuos du LDK paveldo objektus skiria vos 30 kilometrų.
Ukrainos istorikų teigimu, pirmieji įrašai, kuriuose bokštas vadinamas Vytauto vardu, datuojami XVI amžiuje. Šis pavadinimas taip pat randamas to meto turkų žemėlapiuose. Bokšto mūro pavyzdžių tyrimai parodė, kad jis buvo pastatytas maždaug XIV amžiuje. Siekiant tiksliai nustatyti bokšto statybos datą, buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai.
Abu šie reikšmingi LDK istorijos paveldo objektai yra netoli Beryslavo miesto, kuris XV amžiuje buvo žinomas kaip Vytauto muitinė. Atsižvelgiant į tai, kad Dnipro upė skyrė LDK nuo Krymo chanato, o vėliau nuo Osmanų imperijos, natūralu, kad pakrantė buvo įtvirtinta. Galima manyti, kad iš bokšto buvo stebima upė, kontroliuojama siena, o galbūt čia veikė ir sienos kirtimo punktas.
2016–2021 metais atlikti Tiahynkos tyrinėjimai primena laikus, kai Vytautas Didysis prie Juodosios jūros kūrė įtvirtinimus, o netoliese gyvavo Krymo chanatas. Tiahynka buvo tarsi dviejų pasaulių sankirtoje, mačiusi LDK plėtrą, Krymo chanato formavimąsi, genujiečių komercines ir politines ambicijas, Ukrainos kazokų žygius, Osmanų imperijos įsigalėjimą ir kt. Tiahynka buvo ne tik gynybinė struktūra, bet ir svarbus prekybos uostas, ką patvirtina archeologiniai radiniai.
Ekspedicijų metu rasta XIV–XV amžių LDK ir Lenkijos Karalystės monetų bei heraldikos ženklų, Krymo totorių monetų, genujietiška bombarda, turkiškų seldžiukų ornamentais dekoruotų architektūros fragmentų, prabangių keraminių indų. Ypač svarbus radinys – seniausia pietų Ukrainoje aptikta buožė. Šie artefaktai rodo, kad regione civilizacija klestėjo gerokai anksčiau nei XVIII amžiuje, kai Rusijos imperija pirmą kartą įsiveržė į šias teritorijas.
Unikali kalkakmenio plokštė su LDK šeimoms būdinga heraldika patvirtina, kad apylinkės buvo LDK įtakoje. Šią plokštę šiuo metu galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Taip pat rasta Lenkijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo III (1424–1444) ir Žygimanto Senojo (1467–1548) sidabrinių monetų.
2022 metais Tiahynkos kaimą okupavo Rusijos kariuomenė. Po okupacijos bendruomenė vis dar kenčia nuo apšaudymų iš rusų okupuoto Dnipro kranto. 2023 metų birželį, po Rusijos įvykdyto karo nusikaltimo susprogdinant Kachovkos hidroelektrinę, buvo užtvindytos žemiau esančios gyvenvietės. „Vytauto bokšto“ būklė po apšaudymų ir užtvankos sunaikinimo nėra žinoma.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojama ne tik minėta kalkakmenio plokštė, bet ir kiti XIV–XV amžių radiniai iš Tiahynkos: 54–56 mm skersmens bombardos sviedinys, kartečė, bombardos fragmentai.
Daugiau apie Lietuvos karo inžineriją sužinosite parodoje „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“, kuri Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki gruodžio 31 dienos.
