Devynios Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp kurių ir Lietuva, pasirašė atvirą laišką, kuriame keliamas klausimas dėl Europos žmogaus teisių konvencijos interpretavimo, ypač atsižvelgiant į migracijos iššūkius. Laiške, kurį paskelbė Italijos premjerės Giorgia Meloni biuras, šalys išreiškia poreikį „naujai ir atvirai diskusijai“ apie konvencijos taikymą. Pasak laiško autorių, būtina atkurti pusiausvyrą.
Europos žmogaus teisių konvencija, įsigaliojusi 1953 metais, gina pagrindines žmogaus teises, tokias kaip teisė į gyvybę, apsauga nuo vergijos, kankinimų ir žeminančio elgesio, saviraiškos laisvė, nediskriminavimas bei teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Šios konvencijos nuostatos yra privalomos visoms 46 ją pasirašiusioms valstybėms, įskaitant visas 27 ES nares. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priima teisiškai įpareigojančius sprendimus, užtikrinančius konvencijos laikymąsi.
Pastaruoju metu visuomenės nuomonė migrantų atžvilgiu pasikeitė, o tai lėmė dešiniųjų partijų populiarumo augimą rinkimuose ir padidino spaudimą vyriausybėms. Laiškas, kuriame raginama permąstyti konvenciją, buvo paskelbtas po Italijos premjerės G. Meloni ir Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen susitikimo Romoje. Abi politikės pasižymi griežta pozicija migracijos klausimais.
Laišką pasirašė Italijos, Danijos, Lietuvos, Austrijos, Belgijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Čekijos vadovai. Šios šalys atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT interpretacijos kartais apriboja jų galimybes priimti politinius sprendimus nacionaliniu lygiu. Jos ragina diskutuoti, ar tarptautinės konvencijos atitinka šiuolaikinius iššūkius, ir išnagrinėti, kaip EŽTT plėtoja konvencijos interpretavimą.
ES pasienio agentūros „Frontex“ duomenimis, 2023 metais neteisėto sienos kirtimo atvejų sumažėjo 38 proc., palyginti su piku. Tačiau spalį ES lyderiai, su Italija ir Danija priešakyje, paragino skubiai priimti naujus teisės aktus, kurie išplėstų ir pagreitintų migrantų grąžinimą. Europos Komisija buvo paraginta įvertinti naujoviškus būdus kovoti su neteisėta migracija.
EŽTT neseniai nagrinėjo bylas prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją dėl galimo neteisėto elgesio su migrantais. Danijai buvo nurodyta pakeisti politiką dėl šeimų susijungimo, o Italija taip pat sulaukė nepalankių teismo sprendimų.
2021 metais Baltarusijos režimas sukėlė migrantų krizę prie ES rytinių sienų. Lietuva Tarptautiniame Teisingumo Teisme apkaltino Baltarusiją tarptautinės teisės pažeidimais, susijusiais su neteisėto migrantų įvežimo organizavimu. Lietuva teigia, kad Baltarusijos valstybinės įmonės organizavo skrydžius iš Artimųjų Rytų ir vizų išdavimą atvykstantiems migrantams.
Devynių ES valstybių laiške teigiama, kad būtina imtis veiksmingų priemonių, siekiant pasipriešinti priešiškai nusiteikusioms valstybėms, kurios bando panaudoti ES vertybes ir teises prieš ją pačią, pavyzdžiui, pasitelkdamos migrantus prie sienų.
Tačiau nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Lietuvą dėl 2023 metais įteisinto migrantų apgręžimo pasienyje ir apribotų galimybių prašytis prieglobsčio, teigdamos, kad tai pažeidžia tarptautinę teisę.
