Kauno savivaldybės taryba tyliai mini kadencijos pusiaukelę: kas nuveikta ir ko tikėtis?
Balandžio mėnesį, be didelio triukšmo, spaudos konferencijų ar ekspertų komentarų, Lietuvos savivaldybių tarybos pasiekė kadencijos vidurį. Du metai jau praėjo, dar tiek pat liko iki kitų rinkimų. Tad ką gi pavyko nuveikti per šį laikotarpį?
Kauno miesto taryboje esame mažumoje. Nesijungėme prie konservatorių opozicijos, nes jie iškėlė pernelyg daug sąlygų. Valdančiajam „Vieningam Kaunui“ taip pat nebuvome reikalingi, nes jie turi pakankamai savų narių.
Per pastaruosius dvejus metus nė vienas mūsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, pasiūlymas nebuvo patvirtintas (išskyrus iniciatyvą dėl paminklo aviacijos kūrėjui A. Gustaičiui – palauksime, kol jis bus pastatytas). Mūsų pasiūlymai atmetami automatiškai, be didesnių diskusijų ar argumentų Taryboje. Tiesa, kartais išgirstame pavienių „Vieningo Kauno“ narių apgailestavimus, kad pasiūlymas buvo iš tiesų protingas, bet…
Jaučiamės tarsi „atstumtieji“ Taryboje. Tačiau tai nereiškia, kad nuleisime rankas ir tylėsime.
Šiais metais pirmą kartą nusprendėme atsisakyti balsavimo teisės priimant miesto biudžetą. Mūsų nuomone, praktika, kai savivaldybės administracija teikia savo vertinimus dėl Tarybos narių siūlomų projektų, yra kišimasis į mūsų darbą ir pažeidžia valdžių atskyrimo principą.
Kauno atveju administracijos galios atrodo didesnės nei Tarybos. Mes nesvarstome svarbių projektų, kuriems skiriamos didelės sumos ir kurie kelia ažiotažą visuomenėje (jie priimami „ten“), bet rimtai „nurašinėjame“ nereikšmingus daiktus, pavyzdžiui, telefonų dėklus ar sporto rūbinių spinteles. Arba posėdžiaujame ir svarstome, ar leisti darželiui statyti tvorą.
Taip pat pasitaikė pora atvejų, kai mano pateiktus projektus (pvz., dėl paminklų statybos sprendimų priėmimo ar vienodų taisyklių taikymo visiems) palaikė keli „Vieningo Kauno“ nariai. Tačiau tai nieko nepakeitė.
Analogiška situacija susiklostė ir dėl išmokų seniūnaičiams. Kaunas nekompensuoja seniūnaičiams dalies išlaidų, susijusių su jų veikla, nors tokią galimybę numato įstatymas ir išmokos mokamos daugelyje savivaldybių. Kaunas šiuo klausimu yra tarp atsiliekančių. Taip pat ir dėl dalyvaujamojo biudžeto, kai savivaldybė tariasi su gyventojais dėl biudžeto lėšų panaudojimo.
Pagal šį principą gyventojai siūlo idėjas ir balsuoja už labiausiai patikusius projektus, kuriuos savivaldybė vėliau įgyvendina. Tik Kaune ir Širvintų rajone nėra pasitikėjimo gyventojais, kad jie galėtų dalyvauti savivaldybės išteklių valdyme.
Kol „Vieningas Kaunas“ turi tokią stiprią daugumą, niekas nesikeis. Sprendimai bus priimami be alternatyvų, be kitų nuomonių, be diskusijų. Viskas vyksta greitai ir sklandžiai, nes „Vieningas Kaunas“ balsuoja drausmingai.
Suprantu, kodėl taip yra, bet stebina tokia kurčnebylių politika. Per dvejus metus nė vienas iš „Vieningo Kauno“ narių Taryboje nepateikė nė vieno klausimo. Per dvidešimt posėdžių, kuriuose priimta tūkstančiai sprendimų, nė vienas iš 26 „Vieningo Kauno“ narių neiškėlė jokio klausimo, nepareiškė jokios nuomonės. Tai fenomenas, kurio vargu ar rasite kitur Lietuvoje.
Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja kiekvieną Tarybos narį kasmet pateikti rinkėjams savo veiklos ataskaitą. Tai galimybė piliečiams stebėti ir kontroliuoti politikų veiklą tarp rinkimų: ką veikėte, ką nuveikėte, kokius pasiūlymus inicijavote?
Kol kas ataskaitas skelbia tik 8 miesto Tarybos nariai iš 41. Tarp jų nėra nė vieno „Vieningo Kauno“ nario. Taip pat neteko girdėti, kad jie rengtų gyventojų priėmimus.
Kita vertus, nereikia pervertinti „Vieningo Kauno“ įtakos mieste. Už „Vieningą Kauną“ 2023 m. savivaldos rinkimuose balsavo tik ketvirtadalis kauniečių (64,9 tūkst. iš 247 tūkst. rinkėjų). Taigi trys ketvirtadaliai „Vieningo Kauno“ nerinko.
Dabar „Vieningo Kauno“ persvara Taryboje yra 6 balsai. Kitos partijos turi 15 narių, o „Vieningas Kaunas“ – 26. Tad perspektyva yra tik 6 mandatų klausimas. Jei kitos partijos kituose rinkimuose pelnytų 6 mandatais daugiau, „Vieningas Kaunas“ su 20 balsų turėtų ieškoti kompromisų, tartis ir derinti sprendimus.
Ar po dvejų metų bus taip, ar kitaip – spręs rinkėjai.
