Kaunas sparčiai žengia į priekį, o miesto valdžia užsibrėžė ambicingą tikslą – pagal atlyginimų vidurkį pasivyti Vilnių. Vis dėlto, neaišku, ar pavyks tai įgyvendinti, nes stambūs NT vystytojai Kauną vis dar vertina atsargiai, nors ir pripažįsta patogią miesto infrastruktūrą.
Kauno NT rinkos perspektyvos buvo aptartos „Newsec“ pavasarinėje NT apžvalgoje, kurioje dalyvavo ir SBA grupės NT bendrovės „SBA Urban“ vadovas Andrius Mikalauskas. „SBA Urban“ yra žinoma dėl „Nemunaičių“ kvartalo plėtros Nemuno pakrantėje. Šis projektas sulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo – pirmojo etapo būstai jau parduoti, o per du mėnesius nuo antrojo etapo pradžios rezervuotas trečdalis butų.
„Urban Inventors“, kita SBA grupės įmonė, anksčiau išgarsėjo pastačiusi 17 000 kv. m ploto verslo centrą BLC 2 Vienybės aikštėje.
Nors SBA grupė įsikūrusi Kaune, ilgą laiką projektus vystė Vilniuje, kur yra ir pagrindinė įmonės būstinė. Tačiau, pasak A. Mikalausko, bendrovė visada svarstė apie sugrįžimą į gimtąjį miestą.
„Tai buvo tik laiko klausimas, kada grįšime atgal“, – teigė A. Mikalauskas.
Vertindamas Kauno patrauklumą, A. Mikalauskas pabrėžė, kad Kaunas yra „Lietuvos sankryža“ su patogiausia susisiekimo sistema šalyje.
„Kaunas yra 15–20 minučių miestas, kuriame patogu gyventi. Sukurta infrastruktūra yra unikali“, – sakė „SBA Urban“ vadovas.
„Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas prognozuoja, kad miesto centras plėsis į kitą Nemuno pusę.
„Be abejonės, upės ir laivyba jose yra labai perspektyvios. Investicijos judės per Nemuną, ir mes matysime centro išsiplėtimą į kitą krantą“, – teigė A. Veršinskas, paminėdamas Aleksote įsikūrusį „ALEX“ Kauno inovacijų parką kaip tokios plėtros pavyzdį.
Nepaisant to, investicijų pritraukimas į Kauną susiduria su iššūkiais. Vienas didžiausių – nepakankamas miesto žinomumas užsienyje, kuris trukdo pritraukti užsienio kapitalą.
„Šiuo metu sunku pritraukti užsienio kapitalą net į Vilnių ar Rygą, o Kauno žinomumas užsienyje yra minimalus. Mažai kas žino apie vystomus projektus ir jų kokybę. Reikia fiziškai atvežti investuotojus, kad jie pamatytų, jog čia vyksta realūs darbai, ir tada jie sako: ‘To neturime net Rygoje’“, – sakė A. Mikalauskas.
„SBA Urban“ vadovas pažymėjo, kad pandemijos metu biuro patalpų rinka patyrė stagnaciją, todėl Kaunas vis dar stokoja šių patalpų, o tai riboja investicijų pritraukimą.
„Buvo stagnacija dėl biuro patalpų. Iššūkis – įtikinti investuotojus, kad viskas bus gerai ir atsiras produktas, kuris bus paklausus“, – teigė A. Mikalauskas.
„Kaunas prarado daug dėl to, kad neturėjo pakankamai biuro patalpų“, – jam pritarė A. Veršinskas.
„Newsec“ atstovas Aivaras Katinas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 5 metus biurų pasiūla Kaune išaugo 20 proc., tačiau šis skaičius yra nepakankamas. Palyginimui, panašaus dydžio miestai Lenkijoje siūlo kelis kartus didesnius biurų plotus.
Šiuo metu Kaune siūloma 277 tūkst. kv. m biurų ploto, o Poznanėje – 676 tūkst. kv. m, Vroclave – 1376 tūkst. kv. m.
Vakansijų lygis Kauno biuruose yra gana žemas – apie 3,1 proc., mažesnis nei kaimyninėse šalyse. Tačiau, A. Katino teigimu, vakansijų lygis artimiausiu metu turėtų padidėti, nes Kaune atsiras naujų verslo kompleksų.
„Nemunaičių“ kvartale šiais metais atvers duris verslo centras „Hermanas“, o sausio pabaigoje duris atvėrė verslo centras „Drobės fabrikas“ Šančiuose. Laisvės alėjoje, „Merkurijaus“ vietoje, taip pat iškils daugiafunkcis kompleksas su 5 tūkst. kv. m biurų ploto.
Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė taip pat pasidalino savo įžvalgomis.
Primename, kad vasarį portalas „Kas vyksta Kaune“ paskelbė daugiausiai NT turto Kauno apskrityje sukaupusių asmenų TOP 20, kuriame „Kauno audinių projektas“, valdantis Kauno „Akropolį“, užėmė pirmąją vietą. Įmonės turtas Kauno apskrityje įvertintas daugiau kaip 112 mln. eurų.
„Galiu pasakyti, kad Kaunas gyvena labai gerai, palyginti su likusia Lietuva“, – teigė B. Kuodytė.
Pasak B. Kuodytės, nors praėjusiais metais drabužių ir aprangos sektoriaus pajamos sumažėjo 3 proc., Kauno „Akropolyje“ šio sektoriaus mažmeninės prekybos pajamos išaugo 8 proc.
Augimą lėmė atsigaunanti rinka, leidžianti vartotojams daugiau išlaidų skirti nebūtinoms prekėms.
Mažmeninė prekyba praėjusiais metais Lietuvoje augo sparčiau nei daugelyje Europos šalių, o metinė infliacija buvo mažesnė. Pavyzdžiui, 2024 m. gruodį, palyginti su 2023 m. gruodžiu, mažmeninė prekyba euro zonoje išaugo 2 proc., o Lietuvoje – 8,7 proc.
Šiuo metu mažmeninė prekyba daugiausia auga elektroninės prekybos sąskaita – praėjusiais metais pastebėtas 10 proc. augimas, tačiau šis augimas jau lėtėja.
B. Kuodytės teigimu, maitinimo sektorius šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais. Portalas „Kas vyksta Kaune“ jau rašė apie užsidarančias maitinimo įstaigas, ypač Senamiestyje.
Dalis jų neteko klientų dėl nesibaigiančių senamiesčio atnaujinimo darbų, o kiti – dėl įvestos sumažintos taršos zonos, už kurią reikia papildomai mokėti važiuojant per Kauno senamiestį.
