Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkė Jurgita Šukevičienė ir Kultūros komiteto (KK) pirmininkas Kęstutis Vilkauskas birželio 3–4 dienomis Briuselyje dalyvavo Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto tarpparlamentiniame posėdyje. Posėdis buvo skirtas tokioms programoms kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir „Kūrybiška Europa“ nagrinėti dabartinėje ir kitose daugiametėse finansinės programos (DFP) kadencijose, aptariant įgytą patirtį ir tolesnius veiksmus. Daugiau nei 15 Europos šalių parlamentų atstovai kartu su lietuvių delegacija svarstė šių programų sėkmę, iššūkių įveikimo būdus ir strategines kryptis artėjančiam finansiniam laikotarpiui.
ŠMK pirmininkė J. Šukevičienė posėdyje akcentavo programų svarbą Lietuvos raidai, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į galimus ekonominius apribojimus, kurie gali turėti įtakos jų prieinamumui. „Lietuva „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusą vertina kaip vienas sėkmingiausių ES programų, kurios jau seniai peržengė vien studentų mainų ribas ir vien per pastaruosius metus įtraukė daugybę žmonių visose Lietuvos apskrityse. Vis dėlto augančios pragyvenimo bei kelionių išlaidos gali mažinti mobilumo prieinamumą. Todėl tikimės, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu biudžetas bus pritaikytas prie realių kaštų, o administracinės procedūros taps paprastesnės organizacijoms. Šios programos stiprina pilietiškumą bei solidarumą – tai įrodė ir mūsų visuomenės atsakas padedant integruoti nuo karo Ukrainoje pasitraukusius žmones“, – sakė J. Šukevičienė.
KK pirmininkas K. Vilkauskas pabrėžė programos „Kūrybiška Europa“ teikiamą naudą šalies konkurencingumui ir išreiškė lūkesčius dėl būsimos „AgoraEU“ programos struktūros. „Ši programa suteikia realių galimybių mūsų kultūros organizacijoms augti ir kurti tarptautines partnerystes, tačiau didelė konkurencija ir administracinė našta vis dar apsunkina mažesnių organizacijų dalyvavimą. Diskutuodami apie būsimąją „AgoraEU“ programą tikimės, kad ji taps ne tik didesnio biudžeto, bet ir paprastesnės prieigos programa, leidžianti kūrėjams dėmesį skirti turiniui, o ne biurokratijai. Šiandien, kai susiduriame su dezinformacija ir geopolitine įtampa, investicijos į kultūrą, nepriklausomą žiniasklaidą bei pilietinį aktyvumą tampa ne mažiau svarbios nei investicijos į ekonomiką ar infrastruktūrą“, – sakė jis.
Lietuvos parlamentarai susitikime išsakė bendrą poziciją – siekti, kad ateities ES programos geriau atlieptų mažesnių valstybių narių poreikius. Dalyviai sutarė, kad sėkmingam programų tęstinumui būtina mažinti administracinę naštą, didinti finansavimą bei teikti daugiau galimybių regioninėms iniciatyvoms, siekiant, kad jos taptų lygiavertėmis europinių projektų partnerėmis.
