Lietuva stiprina saugumą: pasirašyta 400 mln. eurų paskolos sutartis su NIB
Vilnius, Lietuva – Antradienį Lietuva ir Šiaurės investicijų bankas (NIB) pasirašė reikšmingą 400 mln. eurų vertės paskolos sutartį, skirtą šalies krašto apsaugos pajėgumų stiprinimui. Sutartis, pasirašyta finansų ministro Rimanto Šadžiaus ir NIB prezidento André Kuusveko, numato 20 metų laikotarpį, per kurį Lietuva investuos į esmines saugumo sritis.
R. Šadžius pabrėžė, kad NIB suteikta kredito linija leis įgyvendinti projektus, skirtus informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo stiprinimui, transporto ir inžinerinės įrangos modernizavimui, karinių laivų įsigijimui bei karinių orlaivių ir sraigtasparnių atnaujinimui. „Tai investicijos, skirtos būtent saugumo ir karinei sričiai“, – teigė finansų ministras.
Finansų ministerija informavo, kad NIB paskola taip pat bus naudojama nacionalinės pėstininkų divizijos ir Vokietijos brigados infrastruktūros plėtrai, įskaitant būsto, biurų ir mokymo patalpų statybas. Planuojama, kad paskolos lėšos bus panaudotos 2025–2027 metais, o grąžinimo laikotarpis sieks 20 metų. Ministras taip pat pažymėjo, kad palūkanos bus žemesnės nei skolinantis pasaulio rinkose.
„Tai labai ilgas ir palankus laikotarpis. Skolinimosi sąlygos ir palūkanos bus nustatomos imant pinigus dalimis, tačiau jos bus žemesnės nei Lietuvai tektų skolintis pasaulio rinkose“, – aiškino R. Šadžius.
R. Šadžius atskleidė, kad NIB yra pakviestas prisidėti prie Rūdninkų karinio miestelio projekto finansavimo, taip pat vyksta derybos su NIB ir kitais tarptautiniais bankais dėl paramos statant Kairių karinį miestelį Klaipėdos rajone.
A. Kuusvekas patvirtino, kad NIB yra pasirengęs remti Rūdninkų miestelio projektą, kuris planuojamas vystyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu. „Tikimės prisidėti ne tik pinigais, bet ir savo patirtimi bei ilgalaikiu bendradarbiavimu“, – sakė NIB vadovas.
Ši sutartis su Lietuva žymi NIB politikos pokyčius. Anot A. Kuusveko, bankas atsisakė daugelio apribojimų ir tapo atviresnis gynybos sektoriaus finansavimui. „Buvome pirmieji, kurie žengė reikšmingą žingsnį ir leidome sau finansuoti ne tik dvejopo naudojimo įrangą, bet ir konkrečią gynybos bei karinę įrangą“, – teigė A. Kuusvekas.
NIB jau anksčiau suteikė 5 mln. eurų paskolą Suomijos bendrovei „Savox Communications“, skirtą gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidoms finansuoti. Lietuva tapo pirmąja šalimi, su kuria NIB pasirašė paskolos gynybos reikmėms sutartį.
R. Šadžius anksčiau pabrėžė, kad NIB yra svarbus regiono finansinis partneris, galintis prisidėti prie gynybos investicijų, įskaitant Vokietijos kariuomenės brigados priėmimo, Lietuvos nacionalinės divizijos kūrimo ir gynybinės pramonės plėtros projektus.
NIB paprastai finansuoja projektus, kurie didina produktyvumą ir stiprina aplinkos apsaugą ES valstybėse narėse.
Valstybės gynimo taryba nusprendė siekti, kad Lietuva krašto apsaugai iki 2030 m. skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, taip padidinant finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP. Lėšų planuojama skolintis, o vėliau dalį išlaidų padengti padidinus mokesčius ir iš ekonomikos augimo. Tikslas – iki 2030 m. sukurti pilnai išvystytą kariuomenės diviziją.
