## Premjero ir „Nemuno aušros“ lyderio ryšys: kas slypi už G. Palucko pasisakymų?
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl ministro pirmininko Gintauto Palucko pozicijos „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu. Premjeras sulaukia kritikos, esą pernelyg švelniai reaguoja į politiko kontroversijas. Net koalicijos partneriai, demokratai „Vardan Lietuvos“, vadovaujami Sauliaus Skvernelio, išreiškė nepasitenkinimą tokiu Vyriausybės vadovo elgesiu.
S. Skvernelis teigia, kad G. Palucką ir R. Žemaitaitį sieja „labai ypatingas ryšys“, užsimezgęs dar koalicijos formavimo pradžioje. Anot jo, premjeras nuolat gina „aušrietį“ nuo kritikos.
Pats G. Paluckas neigia, kad R. Žemaitaičio draugystė jam svarbesnė už santykius su S. Skverneliu. Jis teigia, kad „trijų vyrų politinėje šeimoje“ kartais kyla pavydo scenų, tačiau jo dėmesio ir meilės užteks visiems koalicijos partneriams.
ELTA apžvelgia G. Palucko pasisakymus apie „Nemuno aušrą“ ir R. Žemaitaitį nuo Seimo rinkimų kampanijos iki dabartinių įtampų koalicijoje, siekiant išsiaiškinti, kas iš tiesų sieja šiuos politikus.
### G. Paluckas apie santykius su S. Skverneliu ir R. Žemaitaičiu: „Mano meilės užteks abiem“
**Iki II Seimo rinkimų turo – kritika R. Žemaitaičiui ir „aušriečiams“**
Prieš Seimo rinkimus G. Paluckas laikėsi griežtos pozicijos R. Žemaitaičio ir jo vadovaujamos „Nemuno aušros“ atžvilgiu. Tuomet, dar tik politiniuose kuluaruose minimas kaip galimas premjeras, LSDP vicepirmininkas teigė, kad jo partija „su nerimu“ stebi „kai kuriuos R. Žemaitaičio antisemitinius pareiškimus“.
Po pirmojo rinkimų turo LSDP rinkimų štabe G. Paluckas žurnalistams sakė, kad nėra kategoriškas „aušriečių“ atžvilgiu, tačiau norėtų dirbti su nuspėjamais partneriais.
„Raudonos linijos jau nubrėžtos, pasakyta, kad su konservatoriais – ne, su „Nemuno aušra“ taip pat nematome sąlyčio taškų“, – pabrėžė socialdemokratas spaudos konferencijoje po rinkimų.
**Tikino, kad niekada nedeklaravo, jog „Nemuno aušra“ – neįmanoma partnerė**
Nepaisant to, LSDP pradėjo formuoti valdančiąją koaliciją su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS. Netrukus paaiškėjo, kad partija pakeitė poziciją. Ne tik V. Blinkevičiūtė persigalvojo dėl vadovavimo Vyriausybei – LSDP nusprendė konsultuotis su Liberalų sąjūdžiu ir „Nemuno aušra“ dėl darbo valdančiojoje daugumoje. Galiausiai lapkričio pabaigoje buvo sutarta, kad trijų jėgų koaliciją formuos socialdemokratai, „aušriečiai“ ir demokratai.
Nors LSDP pirmininkė prieš rinkimus tvirtino, kad jos partija nedirbs su „Nemuno aušra“, G. Paluckas teigė, kad partijos pozicija nepasikeitė.
„Aš ir per rinkimų kampaniją niekada nesu deklaravęs, kad „Nemuno aušra“ yra neįmanoma koalicijos partnerė“, – tvirtino jis, komentuodamas V. Blinkevičiūtės pareiškimus.
**Žadėjo pagalbą ieškant nepartinių „aušriečių“ ministrų**
Naujoji koalicija sulaukė kritikos iš užsienio valstybių atstovų ir opozicinių politinių jėgų. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad LSDP sprendimas formuoti valdančiąją daugumą su „Nemuno aušra“ buvo klaida. Šalies vadovui pareiškus, kad netvirtins jokių partinių „aušriečių“ kandidatų į ministrus, G. Paluckas teigė, kad padės R. Žemaitaičiui rasti tinkamus kandidatus.
„Jeigu „Nemuno aušra“ pageidaus pagalbos, aš tikrai padėsiu ieškoti jiems“, – teigė socialdemokratas, atmesdamas bendrapartiečių kritiką dėl to, kad „aušriečiams“ buvo deleguotas teisingumo ministro portfelis.
**Kėlė klausimus dėl protestų prieš „Nemuno aušrą“**
Kritika naujajai daugumai skambėjo ir Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Pirmąją naujojo parlamento dieną vyko protestas „Dešimt tylos minučių“, kuriuo buvo siekiama parodyti, kad politikoje turi būti raudonos linijos, įskaitant nulinę toleranciją antisemitizmui. G. Paluckas teigė nesuprantantis, kodėl vyksta toks protestas, ir jame nedalyvavo. Jis kėlė klausimus, ar mitinguotojai nekvestionuoja rinkimų rezultatų.
„Aš pačiai idėjai nepritariu, nes mitingas pradėtas organizuoti neprisiekus naujai valdžiai, tai aš suprantu, kad yra keliamas klausimas dėl rinkimų rezultatų. Tų dalykų niekas ginčyti negali, tokia yra tautos valia“, – tuomet Eltai sakė G. Paluckas.
Po savaitės aktyvistai vėl rinkosi prie Seimo rūmų. Šį kartą socialdemokratas atvyko į renginį ir paragino susirinkusiuosius „neprarasti vilties, jog naujoji koalicija ir naujoji Vyriausybė gebės atliepti nerimą dėl valstybės saugumo, gynybos, viešųjų paslaugų teikimo“.
**Nesureikšmino įtampų koalicijoje dėl R. Žemaitaičio ambicijų tapti Seimo vicepirmininku**
Vos Ministrų kabinetui pradėjus darbą, kilo naujos įtampos valdančiosios koalicijos gretose. R. Žemaitaičiui pareiškus, kad gali palikti daugumą, jei netaps Seimo vicepirmininku, G. Paluckas teigė, kad šiuos klausimus spręs koalicinė taryba.
S. Skvernelis tvirtino, kad R. Žemaitaitis negali pretenduoti į parlamento vadovybę, kol neišspręs teisinių problemų. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu.
Nepaisant nesutarimų tarp S. Skvernelio ir R. Žemaitaičio, premjeras akcentavo, kad koalicija išlieka tvari ir dėl jos ateities nėra ko nerimauti. Koalicijos partnerių ginčus jis vadino „smulkiais nesutarimais“.
„Koalicija stabili, niekas čia nedreba, niekas to laivo nesiūbuoja. Manau, kad šitos dramos įnešamos siekiant tiesiog paįvairinti Lietuvos politinį gyvenimą“, – sakė G. Paluckas.
Seimo pavasario sesijos pradžioje grįžus prie diskusijų apie Seimo vicepirmininko postą, premjeras ragino R. Žemaitaitį neskubėti teikti savo kandidatūros.
**Neatliepė Prezidentūros raginimų reikalauti „aušriečio“ savitvardos: „Nematau jokio reikalo daužyti kumščiu į stalą“**
Netrukus premjerui teko spręsti ginčus ne tik tarp „aušriečių“ ir demokratų lyderių. G. Nausėdai kritiškai pasisakant apie R. Žemaitaičio keliamus ultimatumus koalicijai, Seimo narys suskubdavo atsakyti tuo pačiu. Ministras pirmininkas ir šių kivirčų nesureikšmindavo.
„Tai, kad vienas ar kitas politikas apsižodžiuoja ar apsikeičia kandžiomis replikomis – tai darbo kokybei, tiesą pasakius, niekaip nekenkia“, – pažymėjo G. Paluckas.
Prezidentui paraginus premjerą reikalauti iš R. Žemaitaičio „tam tikros savitvardos“, G. Paluckas tikino nesiruošiąs to daryti.
„Nematau jokio reikalo kumščiu daužyti į stalą, nes mūsų politinė kultūra remiasi konsensusu, dialogu, o ne kažkieno tramdymu ar reikalavimu tramdytis“, – LRT radijui dėstė jis, dėkodamas prezidentui už dėmesį koalicijai.
**R. Žemaitaičio abejonės dėl gynybos poreikių – „normalios, nors ir gana aštrokos diskusijos“ dalis**
R. Žemaitaitis atsidūrė dėmesio centre dėl kontroversiškų pasisakymų apie šalies gynybos poreikius. Jam abejojant Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais, G. Paluckas teigė, kad tokia partnerio reakcija yra normalios diskusijos dalis.
„Šiandien tai vertinu kaip normalią, nors ir gana aštroką diskusiją. Nieko nereikia raminti, yra įvairios formos diskusijos: vieni renkasi diskutuoti aštriai, kiti renkasi diskutuoti ramiau, treti turi pareigą ruošti galimus sprendimus ir tų sprendimų alternatyvas ir jas dėti ant stalo“, – naujienų portalui 15min.lt teigė G. Paluckas, vildamasis, jog parlamentarui susipažinus su įslaptinta informacija neliks erdvės dvejonėms.
**Pareiškimai apie Ukrainą „neturi kažkokio apčiuopiamo, tikro poveikio“**
S. Skvernelis į R. Žemaitaičio abejones reagavo griežčiau ir paragino koalicijos partnerį nuvykti į Ukrainą. Tačiau „Nemuno aušros“ lyderis atkirto, kad į Ukrainą verta važiuoti tik norint pasimokyti korupcijos.
„Galiu lankytis Ukrainoje, bet neturiu aš ten ko važiuoti. Nebent kyšių ėmimo, korupcijos, ginkluotės pardavimo, valstybės pardavimo atvejų ten tikrai galima išmokti“, – tuomet Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Tokių pasisakymų nepraleido nei valdančiųjų, nei opozicijos bei Prezidentūros atstovai. Vis tik, premjero įsitikinimu, R. Žemaitaičio pareiškimai „neturi kažkokio apčiuopiamo, tikro poveikio“.
„Pasakė, pasakė aštriai, pasakė be reikalo, jaučiasi išprovokuotas kažko tais, bet faktinio poveikio tiek jo veiksmams, tiek Vyriausybės pozicijai ir koalicijai tikrai nėra jokio“, – žurnalistams sakė G. Paluckas, akcentuodamas, kad apie tai ketinama padiskutuoti koalicinėje taryboje.
**„Visas tas kalbėjimas yra oro virpinimas“**
Netrukus R. Žemaitaitis susitikimuose su rinkėjais metė kaltinimus prezidentui G. Nausėdai, esą šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai. Apie tai pranešė LNK žinios. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tuomet „aušrietį“ palygino su Rusijos propagandistais Marija Zacharova ir Dmitrijumi Peskovu.
Tuomet premjeras tiesiog paragino „mažiau kalbėti, daugiau dirbti“ ir nekreipti dėmesio į „oro virpinimą“.
„Turiu pasiūlymą visiems – mažiau kalbėti, daugiau dirbti. Daugiau neturiu ką pasakyti šiuo klausimu. Visas tas kalbėjimas yra oro virpinimas. Tai yra tuščia. Kokias tai turi pasekmes eilinio žmogaus gyvenime? Nulis“, – interviu Eltai sakė premjeras.
Apskritai Vyriausybės vadovas toliau laikėsi pozicijos, jog su į vis naujus skandalus įsiveliančiu koalicijos partneriu R. Žemaitaičiu reikia bandyti susitarti. O tai, premjero įsitikinimu, yra įmanoma.
„Pirmiausiai reikia bendrauti, o ne tramdyti kažką. Kiekvieną kartą kai mes aiškiname, kad kažkas neturi teisės kažko sakyti, kiekvieną kartą, kai kažkas turi būti tramdomas, kiekvieną kartą mes provokuojame konfliktą. Nereikia konflikto“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.
Jis taip pat kartojo, kad nepaisant R. Žemaitaičio keliamų skandalų, „dalykine prasme koalicija veikia gerai“.
„Supraskite, koalicija tai ne koks nors cirkas, o partneriai – ne žvėrys, o aš ne koks nors dresuotojas, kad su botagu ar skanėstais mėginčiau vienaip ar kitaip priversti ką nors kaip nors elgtis“, – TV3 televizijai teigė G. Paluckas.
Tiesa, vėliau jis pažymėjo, kad koalicijos partneriai neturėtų gąsdinti, bauginti visuomenės ar iškraipyti faktų apie tam tikrus sprendimus.
**Sprendimą nedalyvauti susitikime su prezidentu buvo pavadinęs klaida**
Vėliau naujos trintys kilo vasarį, prezidentui inicijavus parlamentinių partijų lyderių susitikimą dėl gynybos. R. Žemaitaitis nutarė ne tik jame nedalyvauti – „Nemuno aušra“ nedelegavo ir jokio politinės jėgos atstovo.
„Aš manau, kad tai yra klaida. Nepaisant to, kad nebus priiminėjami sprendimai, bet bus pasikeista informacija, bus, galų gale, kalbama ir apie kai kurių partijų nuogąstavimus, ar mes pajėgūs tiek investuoti, ar reikia tiek investuoti. Tai, kad „Nemuno aušros“ atstovų nebus – tai nėra gerai“, – sakė G. Paluckas.
Tačiau netrukus premjeras savo poziciją švelnino.
„Pirmiausiai, tikrai to nedramatizuoju, nes turėsime galimybę informuoti, papasakoti bei padiskutuoti su koalicijos partneriais. Turėsime kitą savaitę koalicinės tarybos susitikimą dėl mokesčių. Dėl to čia tikrai jokios dramos kol kas nematau“, – teigė G. Paluckas.
**Po menamos R. Žemaitaičio kelionės į JAV, kėlė klausimus, kam turi būti labiau gėda**
Kovo pradžioje visuomenės, politikų ir netgi teisėsaugos dėmesio sulaukė R. Žemaitaičio menama kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Tuomet paaiškėjo, kad „aušrietis“ buvo apgautas Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) atstovu prisistačiusio anonimo. R. Žemaitaitis šią kelionę Seimo valdybai pristatė kaip asmeninę, nors ją žadėjo apmokėti JAV DOGE atstovai.
G. Paluckas tuomet nuo vertinimų susilaikė, teigdamas, kad situaciją turi įvertinti teisėsaugos atstovai ir Seimo etikos sargai. Vis tik, jis kėlė klausimą, kam šioje istorijoje turėtų būti labiau gėda – R. Žemaitaičiui ar jį apgavusiam anonimui.
„Aš nežinau, kam labiau turėtų būti gėda – ar apgautajam, ar tam, kuris apgaudinėja. Aš suprantu, kad tai yra tam tikra politinė provokacija, siekiant tam tikrų pasekmių, galbūt tos pasekmės ir yra – mes dabar apie tai viešai šnekame. Tačiau sakau, kad apgaudinėjimas elektronine forma ar skambučiais tikrai nėra nieko gero“, – dėstė jis.
**Premjero manymu, R. Žemaitaitis nėra peržengęs žodžio laisvės ribų**
Opozicijos kritikos dėl to, jog „nesureikšmina“ R. Žemaitaičio elgesio ir pasisakymų sulaukiantis premjeras tikino, kad „aušriečių“ lyderis, jog manymu, nėra peržengęs žodžio laisvės ribų. O prie aštrios retorikos, anot socialdemokrato, galima priprasti.
„Remigijus Žemaitaitis turi ypatingą komunikavimo su rinkėjais ar su politiniais oponentais, ar net su savo kolegomis būdą. Matyt, iš jo jau šito neatimsime. Bet prie to visiškai nesunku priprasti, nes tai daro nedidelį įspūdį ilgainiui. Aš manau, kad jis nėra peržengęs žodžio laisvės ribų“, – interviu „Delfi“ yra sakęs Vyriausybės vadovas.
2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
**Balsavimą dėl sankcijų pratęsimo įvardijo kaip nesusipratimą**
Seime svarstant siūlymą pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, pateikimo stadijoje daugelis parlamento „aušriečių“ šios iniciatyvos neparėmė. Dėl to R. Žemaitaičio vedama partija sulaukė aštrios kritikos. Tačiau, premjero vertinimu, tai tebuvo nesusipratimas.
„Manau, kad čia kažkoks nesusipratimas. Manau, jie turės galimybę ištaisyti savo klaidą svarstymo ir priėmimo stadijose“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.
**VSD išvada dėl R. Žemaitaičiui premjerui sukėlė „labai nemažai pagrįstų klausimų“**
G. Paluckas nebuvo linkęs dramatizuoti ir bene naujausios istorijos, sulaukusios politinės erdvės dėmesio – Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados, kurioje prieštaraujama, kad Seimo nariui būtų suteiktas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.
Premjeras neslėpė, jog jam kyla klausimų dėl žvalgybos vertinimo, mat tarnybos vertino ne poelgius, o R. Žemaitaičio būdo bruožus.
„Kiek aš spėjau susipažinti su VSD išvada, man ji kelia labai nemažai pagrįstų klausimų. Ten yra apibūdinami žmogaus bruožai, o iš to kelti klausimą dėl lojalumo valstybei, nenustačius jokių tokio lojalumo rizikos taškų, yra įdomus požiūris“, – žurnalistams teigė G. Paluckas, pažymėdamas, jog nepaisant tokios išvados ir neišduoto leidimo R. Žemaitaitis galėtų likti Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.
Pagal Seimo pirmininko potvarkį, šioje delegacijoje dirbantiems parlamentarams būtinas leidimas dirbti su medžiaga, grifuota „Slaptai“.
„Tiesą pasakius, tie, taip vadinami, reikalavimai turėti leidimą dirbti su slapta medžiaga yra mūsų pačių sugalvoti. NATO Parlamentinėje Asamblėjoje tokių reikalavimų nėra. Ir tie reikalavimai, tiesą pasakius, galioja nuo pono Pranckiečio pirmininkavimo laikotarpio. Tai kaip buvo paskirtas (į pareigas delegacijoje – ELTA), neturėdamas teisės dirbti su slapta medžiaga, taip ir toliau galėtų dirbti. Aš dėl to nematau, tiesą pasakius, jokių iššūkių“, – aiškino jis.
Vėliau LRT televizijai jis teigė, jog VSD išvada tėra rekomendacinė, o „valstybė nėra valdoma pažymomis“. Ir nors tokiais pasisakymais sulaukė griežtų S. Skvernelio reakcijų, Vyriausybės vadovas aiškino, jog dėl susiklosčiusios situacijos konflikto koalicijoje – nėra.
ELTA primena, kad spalį vykusių rinkimų metu išrinktame naujame Seime suformuota trijų jėgų centro-kairės valdančioji koalicija. Socialdemokratai, „aušriečiai“ bei demokratai „Vardan Lietuvos“ turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
