2024 m. birželio 11 d. Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pristatytas Karinės jėgos naudojimo statuto pataisas. Jomis siūloma sukurti teisėtai panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemą.
Remiantis pataisų rengėjų teigimu, Lietuvos kariuomenė vis dažniau pasitelkiama padėti civilinėms institucijoms valdant saugumo situacijas, pavyzdžiui, stiprinant valstybės sienos apsaugą, kovojant su neteisėta migracija, taip pat užkertant kelią kontrabandai iš Baltarusijos. Šios užduotys didina tikimybę, kad naudojant karinę jėgą gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims. Kaip pavyzdys pateikiamas 2025 m. rugsėjo mėn. Lenkijoje įvykęs incidentas, kai panaudojus karinę jėgą neutralizuojant Rusijos bepilotį orlaivį buvo apgadintas gyvenamasis namas.
Pataisų autoriai pažymi, kad šiuo metu nukentėję tretieji asmenys neturi realios galimybės išieškoti patirtos žalos iš asmenų, prieš kurių neteisėtus veiksmus buvo panaudota karinė jėga. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, žalos našta tektų nukentėjusiam asmeniui, nors žala atsirado dėl teisėtų valstybės institucijų veiksmų, užtikrinant saugumą.
Siūloma, kad žala būtų kompensuojama tik tiesioginiai nuostoliai (ne turtinė žala ar negautos pajamos). Sprendimus dėl kompensacijų priimtų Vyriausybės įgaliota institucija, o žalos nustatymo ir kompensavimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Kompensacijos būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o prireikus – ir iš valstybės rezervo lėšų. Galima išmokėjimo išdėstymas per 10 metų, atsižvelgiant į kompensacijos dydį ir valstybės finansines galimybes. Nukentėjusysis dėl kompensacijos turėtų kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo žalos atsiradimo dienos.
Taip pat siūloma nereikalauti iš NATO sąjungininkų atlyginti žalos, atsiradusios dėl jų teisėtų veiksmų vykdant tarnybines užduotis Lietuvoje, siekiant stiprinti Lietuvos, kaip patikimos priimančiosios šalies ir kolektyvinės gynybos partnerės, reputaciją.
Projektai numato ir platesnes galimybes reaguoti į naujo tipo oro grėsmes. Siūloma suteikti teisę panaudoti karinę jėgą ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus, kai jie pažeidžia skrydžių tvarką, kelia grėsmę saugumui arba naudojami kaip ginklas.
Po pristatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-1593) pritarta bendru sutarimu. Toliau projektas bus svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo planuojama grįžti birželio 23 d.
