## Infliacija Lietuvoje: ar mažėjimas džiugina vartotojus? Ekonomistų prognozės ir įžvalgos
Balandžio mėnesį užfiksuotas 0,2 proc. infliacijos lygis paskatino ekonomistus atidžiau pažvelgti į defliacinius procesus Lietuvos ekonomikoje. Nors mažesnės kainos iš pirmo žvilgsnio džiugina vartotojus, ekspertai įspėja, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikai. Ateities kainų tendencijas lems geopolitiniai įvykiai, ypač JAV prekybos karų rezultatai ir naftos kainų svyravimai.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad sulėtėjusi mėnesinė infliacija balandį nėra staigmena. Jis pripažįsta, kad trumpuoju laikotarpiu tai yra gera žinia vartotojams, tačiau pabrėžia, kad JAV muitų politika gali greitai atsiliepti Lietuvos ekonomikai. „Mėnesinė infliacija lėtėja, ir to buvo galima tikėtis“, – aiškino N. Mačiulis.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad metinė infliacija šiais metais bus didesnė nei pernai ir sieks apie 3,3–3,6 proc. Tačiau ji atkreipia dėmesį į didelį geopolitinį neapibrėžtumą, dėl kurio infliacija gali augti arba lėtėti greičiau nei tikėtasi. „Metinė infliacija išliks aukštesnė šiemet, tuo beveik neabejojama. Ji turėtų stabilizuotis 3,3–3,6 proc. ribose, bet jei išsipildys nepalankus scenarijus, ji gali būti ir didesnė. Vis dėlto yra daug neapibrėžtumo, ir ilgainiui kainų spaudimas gali susilpnėti, o kai kuriose kategorijose netgi galime stebėti defliacinius procesus“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė aiškina, kad šiemet kainų augimą skatina didesni akcizai kurui, tabakui ir alkoholiui, taip pat nuolatinė paslaugų infliacija ir pieno produktų bei kiaušinių brangimas.
N. Mačiulis atkreipė dėmesį į netikėtą infliacijos mažėjimo priežastį – JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos politiką, kuri jau sumažino energijos išteklių ir kai kurių žaliavų kainas. „Būtent balandžio mėnesį atpigusi nafta ir pigesnis kuras labai sumažino mėnesinę infliaciją, taip pat ir Lietuvoje“, – teigė ekonomistas.
Tačiau jis įspėja, kad išoriniai defliaciniai veiksniai, nors ir naudingi vartotojams, gali būti silpnesnių ekonominių tendencijų ir ekonominio nerimo ženklas: „Nafta pinga dėl to, kad tikimasi, jog labai sulėtės pasaulinės prekybos srautai ir sumažės energijos išteklių paklausa.“
I. Genytė-Pikčienė pridūrė, kad atpigusi „Brent“ rūšies nafta, kurios kainos pastarosiomis savaitėmis nukrito iki 2021 metų lygio, taip pat spaudžia kainas žemyn.
Vis dėlto, anot jos, pasaulinis prekybos karas gali paveikti infliaciją abiem kryptimis. „Jei dabartinės naftos kainos išsilaikys, tai šiek tiek slopins infliacinius procesus. Taip pat stebėsime, kaip vystysis D. Trumpo kurstomi prekybos karai, nes jie kelia daug įvairių grėsmių, susijusių su infliacinėmis tendencijomis“, – sakė ekonomistė.
N. Mačiulis perspėja, kad jei pasaulinis prekybos karas neatslūgs ir D. Trumpas neatsisakys savo muitų planų, tai greta defliacinių tendencijų atsiras ir neigiamų eksporto tendencijų, kurios gali paveikti darbo rinką ir sumažinti darbo vietų skaičių.
Ekonomistai taip pat pažymi, kad defliaciją Europoje gali sukelti dideli JAV importo tarifai Kinijai. Kinijoje ir Pietryčių Azijoje pagamintos prekės bus nukreiptos į naujas rinkas, pavyzdžiui, Europą. Tai būtų naudinga vartotojams, tačiau pakenktų vietos gamintojams.
„Yra grėsmių, kad Tolimųjų Rytų prekės ieškos naujų rinkų, ir atitinkamai tas perteklinis prekių kiekis gali sukurti perteklinę pasiūlą Europoje ir daryti neigiamą spaudimą kainoms, įsukti defliacinius procesus. Tai vartotojams būtų palanki tendencija, bet tai sukeltų daugiau grėsmių gamintojams ir apsunkintų jų konkurenciją“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Trumpuoju laikotarpiu tai yra teigiama naujiena vartotojams, bet su savo nemažomis rizikomis“, – apibendrino N. Mačiulis.
Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad balandžio mėnesį išankstinė mėnesio infliacija siekė – 0,2 proc., metinė – 3,6 proc., o vidutinė metinė – 1,8 proc.
