Vilniuje, prie pat Seimo rūmų, savaitgalį įvyko neeilinis renginys – istorinių automobilių paroda-mitingas, kuriame dalyvavo šimtai entuziastų. Akcija surengta reaguojant į Seime svarstomą siūlymą griežtinti senovinių automobilių statuso reikalavimus, pailginant amžių, nuo kurio transporto priemonė galėtų būti pripažinta istorine.
Renginio organizatorius, Lietuvos žurnalistų autoklubo vadovas Valdas Valiukevičius, pabrėžė, kad šia akcija siekiama atkreipti politikų dėmesį į, jo žodžiais tariant, „keistą iniciatyvą“. Šiuo metu Lietuvoje istoriniu automobiliu gali būti pripažintas 30 metų sulaukęs automobilis, o Seimo komitete svarstomas siūlymas šį amžių padidinti iki 40 metų.
„Regitros“ duomenimis, šalyje yra registruota daugiau nei 2700 transporto priemonių su istoriniais numeriais, iš kurių apie 1500 pagamintos po 1985 metų. Jei įstatymas būtų priimtas, šie automobiliai prarastų savo statusą. V. Valiukevičius nesupranta tokio siūlymo tikslo, teigdamas, kad iniciatoriai negali logiškai paaiškinti, kokią problemą bandoma išspręsti. Jis atmeta argumentus, jog istoriniai numeriai naudojami komerciniais tikslais, pavyzdžiui, statybose ar taksi paslaugoms, teigdamas, kad tokių atvejų yra itin mažai ir Seimas turėtų spręsti svarbesnes problemas.
Renginio metu prie Seimo susirinko apie šimtą iki 1995 metų pagamintų automobilių, tarp kurių buvo ir transporto priemonių su istoriniais numeriais. Protestuotojai laikė plakatus su šūkiais, ginančiais senų automobilių vertę ir statusą. Vienas iš protestuotojų, Vytas Bilinskas, retoriškai klausė, ar žmonėms patiktų, jei pensijinis amžius būtų paankstintas dešimčia metų. Jis atkreipė dėmesį, kad visoje Europoje 30 metų automobiliai turi istorinį statusą ir tai nesukelia problemų, todėl nesuprantama, kodėl Lietuvoje norima taikyti 40 metų ribą.
Socialdemokratas Antanas Nedzinskas, pataisų iniciatorius, aiškina, kad siūlymas pasendinti istorinius automobilius skirtas tam, kad seni automobiliai nepiktnaudžiautų lengvatomis ir privilegijomis, kurios suteikiamos istoriniams automobiliams. Anot jo, pakeitus kartelę, sumažėtų galimybė įvairiems senesniems automobiliams, tokiems kaip „šaranai“, „pasatai“ ir panašūs modeliai, gauti istorinį statusą vien dėl lengvatų.
V. Valiukevičius nesutinka su tokiais argumentais, pabrėždamas, kad gauti istorinį statusą automobiliui nėra paprasta – reikia atitikti daug reikalavimų, pateikti originalius dokumentus. Jis įsitikinęs, kad supuvęs „šaranas“ negalės gauti istorinio numerio. Lietuvos žurnalistų autoklubas jau kreipėsi į Seimo narius, ragindamas nepritarti A. Nedzinsko siūlymams, teigdami, kad jie būtų žalingi automobilių kultūrai ir paveldo išsaugojimui.
Mantas Laudanskas, 1989 metais pagaminto BMW savininkas, teigė, kad jam svarbu palaikyti automobilizmo kultūrą, juolab kad jo automobilis jau turi istorinius numerius. Jis pabrėžė, kad istoriniai numeriai yra automobilių kultūros dalis, ir netekti šio statuso būtų apmaudu. Automobilis naudojamas retai, tačiau, Manto teigimu, tokie automobiliai puošia gatves. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą renginiui, kuriame galėjo dalyvauti iki 500 žmonių ir 100 automobilių.
