Irkluotojas Aurimas Mockus, kuris Ramiajame vandenyne pateko į taifūną ir buvo išgelbėtas Australijos karinio laivo, turėjo palikti savo valtį „Kuršis“ Koralų jūroje. Vis dėlto, netrukus jis sulaukė puikių žinių – valtis buvo pastebėta plūduriuojanti ir ją pavyko nutempti į krantą. Tikėtina, kad jau po mėnesio „Kuršis“ vėl stovės Klaipėdoje.
Aurimas Mockus socialiniuose tinkluose pranešė, kad viena įmonė sutiko visiškai finansuoti valties transportavimą į Klaipėdą ir prisidėti prie jos išsaugojimo Lietuvoje.
„Šiuo metu „Kuršis“ yra gabenamas į Brisbaną (Australija). Ten jis bus įkeltas į 40 pėdų konteinerį ir pradės kelionę namo – į Lietuvą. Kelionė iki Klaipėdos uosto truks apie 40 dienų. Kai „Kuršis“ grįš namo, bus įvertinta tikroji valties būklė ir nuspręsta dėl jos ateities. Norėčiau jums visiems pateikti kuo tikroviškesnį vaizdą, kad galėtumėte iš arti pamatyti Ramųjį vandenyną įveikusią valtį ir susidaryti nuomonę apie tai, ką jai teko patirti plaukiant juo.
Vienas dažniausių klausimų, kurių sulaukiu – ar man nebuvo baisu? Tiesa ta, kad tokioje kelionėje tiesiog nėra laiko bijoti. Viską nustelbia susitelkimas į tai, ką reikia padaryti čia ir dabar. Štai ir visa paslaptis – kai esi užsiėmęs kiekvieną akimirką, baimei tiesiog nelieka vietos“, – rašė A. Mockus.
Aurimas apie valties išgelbėjimą pranešė balandžio pradžioje.
Po to, kai jūroje buvo rasta palikta A. Mockaus valtis, jis rašė:
„Ačiū mūsų vandenyno angelams.
Prieš negailestingą Koralų jūrą ir ciklono „Alfredas“ siautėjimą buvome ne vieni. Šalia mūsų stovėjo nepaprasti žmonės – žmonės, kurių stiprybė, drąsa ir užuojauta pakeitė situaciją ir sugrąžino mūsų mylimą „Kuršį“ namo.
Pirmiausia ir labiausiai dėkojame irklavimo ir buriavimo nuotykius patyrusiai okeaninio irklavimo bendruomenės atstovei Liz Wardley – mūsų seseriai, užkariaujančiai vandenynus, tyros širdies ir neįtikėtinos dvasios žmogui. Nepaisant audros ir visų iššūkių, Liz su vyru ėmėsi vadovauti, pasitelkdami savo valtį, naudodamiesi savo rankomis, patirtimi ir nepalaužiamu ryžtu, kad neįmanoma taptų įmanoma. Ji vadovavo pastangoms išgelbėti „Kuršį“ iš klastingų vandenų ir užtikrino saugų jo grįžimą į krantą. Liz, tavo nesavanaudiškumas ir stiprybė amžinai išliks mūsų širdyse.
Didelis ačiū laivo „Angelina“ įgulai, kuri pirmoji pastebėjo „Kuršį“ atvirame vandenyne ir suvaidino svarbų vaidmenį šiame gelbėjime. Dr. Olly Powell, Naujosios Zelandijos gamtos apsaugos departamento duomenų mokslininkas, parodė išskirtinį budrumą ir ryžtą, padaręs lemiamą įtaką šiai operacijai. Visa įgula – Benas Castle’as (laivo savininkas), Jessas Castle’as, Kim Pope ir Dave’as Taylforthas – pademonstravo nepaprastą jūrinį meistriškumą, geranoriškumą ir pasirengimą padėti. Jie kilę iš Naujosios Zelandijos Nelsono regiono, ir jų pastangos niekada nebus pamirštos.
Taip pat dėkojame lietuviams Australijoje Sandrai Linnemann ir Mantui Ambrakaičiui už jų paramą.
Ir, žinoma, mūsų atsidavusiai kranto komandai Romanui Iljinui ir Mariui Norvaišai bei Simonui Klaipėdoje, kurie ne tik koordinavo gelbėjimo darbus, bet ir vadovavo pastangoms sugrąžinti „Kuršį“ atgal. Jūsų dėka laivas nebuvo prarastas, ir tikimės, kad ši kelionė dar toli gražu nesibaigė.
Ši patirtis mums priminė, koks trapus yra gyvenimas ir kaip turime branginti kiekvieną gerumo aktą ir kiekvieną žmogų, pasišventusį padėti ir gelbėti kitus. Jokia audra, net „Alfredas“, negalėjo palaužti vienybės tų, kurie kartu stojo į šią misiją.
Dėkojame kiekvienam iš jūsų, kurie buvote kartu su mumis. Vandenynas gali būti didžiulis ir nenuspėjamas, bet žmogiškumas, gerumas ir drąsa – dar didesni“, – rašė jis.
