Diskusijos dėl Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso plėtros mokyklose įgauna pagreitį. Konservatorių siūlymas įtraukti 5–12 klasių mokinius susilaukia palaikymo, tačiau pabrėžiamas poreikis tinkamai pasiruošti tokiam dideliam šuoliui. Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Dovidas Jonušas teigia, kad iniciatyva verta dėmesio, bet būtina įvertinti išteklius ir užtikrinti kokybišką įgyvendinimą. Krašto apsaugos ministerija (KAM) pritaria, teigdama, kad iki 2028 m. būtų realu sukurti reikiamą infrastruktūrą ir apmokyti instruktorius.
D. Jonušas akcentuoja, kad Šaulių sąjunga palaiko šią idėją ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo metu vykdomas Pilietiškumo ir gynybos kursas devintokams reikalauja didelių pastangų ir finansinių investicijų. Norint sėkmingai išplėsti programą, būtina skirti papildomą finansavimą, apmokyti instruktorius ir parengti specialias programas, pritaikytas jaunesniems mokiniams. „Norėtume dar metus skirti darbui su devintokais, tobulinti mechanizmus ir spręsti iškilusias problemas, o tik tada žvelgti į žemesnes klases“, – teigia D. Jonušas.
Konservatoriai siūlo sprendimą dėl instruktorių trūkumo – numatyti pensijos priedus atsargos pareigūnams ir kariams, kurie užsiima pedagogine veikla. D. Jonušas pripažįsta, kad instruktorių paieška yra sudėtinga, todėl tokia paskata būtų labai naudinga. „Kiekvienas instruktorius, turintis karinės patirties ir gebantis dirbti su moksleiviais, mums būtų didelis pagalbininkas. Jei atsiras tokių kariškių, kurie norėtų skirti savo laiką pedagogikos studijoms ir prisidėti prie mūsų komandos, mes juos labai laukiame“, – sako D. Jonušas, pabrėždamas jaunosios kartos ugdymo svarbą.
KAM taip pat pritaria, kad plėsti gynybos įgūdžių kursą yra įmanoma, tačiau būtina įvertinti turimus išteklius ir užtikrinti tinkamą instruktorių parengimą. Ministerijos teigimu, iki 2028 m. būtų galima pasirengti kurso plėtrai. „Mes matome galimybę plėsti šį kursą ir į kitų klasių programas, tačiau tai būtų kompleksinė iniciatyva. Būtina įvertinti turimus resursus, užtikrinti tinkamą instruktorių pasirengimą, turėti aiškią metodiką ir atlikti išankstinius bandymus“, – rašoma ministerijos atsakymuose.
Siūloma pradėti nuo pilotinių projektų, adaptuoti turinį skirtingo amžiaus moksleiviams ir tik tada svarstyti apie visos apimties diegimą. KAM mano, kad iki 2028 metų įmanoma sukurti reikiamus pajėgumus ir struktūrą, kad ugdymas būtų įtrauktas į 5–12 klasių programas. Ministerija taip pat siūlo įtraukti kitus partnerius – pedagogus, savivaldybių mobilizacijos specialistus, karius savanorius, nevyriausybines organizacijas ir aukštąsias mokyklas. Akcentuojamas rezervo karių įtraukimas į ugdymo procesą dėl jų patirties, todėl pasiūlymas lengvinti sąlygas atsargos kariams vertinamas teigiamai.
Švietimo ministrė Raminta Popovienė informuoja, kad jos vadovaujama ministerija ir KAM atnaujins bendradarbiavimo sutartį su Šaulių sąjunga. Numatomas bandomasis projektas, kuriuo kursas būtų organizuojamas ne tik 9–10, bet ir 7–8 klasių moksleiviams. „Planuojame bandomąjį projektą, kuriuo Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas būtų organizuojamas ne tik 9–10 klasių, bet ir 7–8 klasių mokiniams. Iki šių metų pabaigos siekiama, kad visiems mokytojams būtų organizuoti pilietinio pasipriešinimo mokymai“, – teigia R. Popovienė.
Ministrės teigimu, jei būtų priimtas sprendimas trumpinti mokslo metus, kelių dienų laikotarpis galėtų būti išnaudotas organizuojant šaulių stovyklas. „Jeigu ateityje būtų priimtas sprendimas 5-iomis dienomis trumpinti mokslo metų trukmę, svarstome galimybę minėtu laikotarpiu birželio mėnesį mokiniams organizuoti neformaliojo švietimo veiklas, tarp jų – ir šaulių stovyklas“, – sako R. Popovienė. Nors tokius įgūdžius stiprinti svarbu, sako ministrė, plėsti programas reikia nuosekliai ir apgalvotai, įvertinus jau dabar tenkančius krūvius moksleiviams.
Opozicijos lyderis Laurynas Kasčiūnas siūlo plėsti privalomą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą ir dėstyti jį visiems 5–12 klasių moksleiviams. Konservatorių nuomone, kursas turėtų būti dėstomas 10 klasių mokiniams jau nuo artėjančių mokslo metų, o vėliau apimti ir jaunesnius moksleivius bei 11–12 klasėse besimokančius jaunuolius. Privalomo kurso užsiėmimuose devintokai dalyvauja nuo 2024 metų rugsėjo. Lietuvos šaulių sąjungos organizuojami mokymai startavo 2022 metais, o mokyklose kursai įvesti palaipsniui. Šiais mokslo metais kurse turėtų sudalyvauti beveik 31 tūkst. devintokų.
ŠMSM, KAM ir Šaulių sąjungos parengta programa skirta gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje ir suteikti praktinių įgūdžių. Mokiniai mokosi išgyventi lauko sąlygomis, elgtis ekstremalių situacijų atveju ir suteikti pirmąją pagalbą. Be minėtų užsiėmimų, 9–10 klasėse mokoma privalomo Pilietiškumo pagrindų dalyko, o 11–12 klasių moksleiviai gali pasirinkti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendrąją programą. Mokiniai taip pat gali įsitraukti į skautų ar Šaulių sąjungos veiklą, o norintys sieti savo ateitį su karyba gali mokytis kadetų mokyklose.
