Lietuvą užklupo Sacharos dulkių debesys, lemiantys padidėjusį oro užterštumą. Aplinkosaugos specialistai įspėja, kad šis reiškinys pastebimas visoje šalyje, o didžiausias poveikis jaučiamas didžiuosiuose miestuose. Balandžio 18 dieną Vilniuje ir Kaune, ypač šalia intensyvaus eismo gatvių, užfiksuotas didžiausias kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos šuolis. Kitose stebėjimo vietose KD10 koncentracija svyruoja ties vidutinio ir aukšto užterštumo riba.
„Oro kokybės pablogėjimą lėmė oro teršalų pernaša iš Šiaurės Afrikos, Sacharos dykumos. Tačiau oro kokybei įtakos turi ir įprasti, vietiniai taršos šaltiniai, tokie kaip transportas”, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros atstovai.
Remiantis turimais duomenimis, didžiausia tikimybė, kad kietųjų dalelių (KD10) koncentracija viršys saugias ribas balandžio 18 d. didmiesčiuose, šalia judrių gatvių. Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad balandžio 19 d. oro teršalų pernašos poveikis bus mažesnis, o per Velykas oro kokybė turėtų pagerėti. Nuolatinė oro kokybės stebėsena vykdoma realiu laiku – duomenys prieinami internete.
**Rekomendacijos esant padidėjusiam oro užterštumui**
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, esant padidėjusiam oro užterštumui, rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduoja vengti būti lauke šalia taršos šaltinių (judrių gatvių, pramoninių zonų). Jei tai neįmanoma, patariama likti namuose ir atidžiai stebėti savo sveikatą. Sportuojantiems lauke siūloma rinktis vietas, esančias atokiau nuo taršos šaltinių, o treniruotės trukmę pritaikyti pagal savijautą.
Žmonėms, kurie dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką praleidžia užterštose vietose, rekomenduojama dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones, atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą naudojimo trukmę. Taip pat patariama naudotis viešuoju transportu, o soduose ir priemiesčiuose vengti laužų kūrimo ir atliekų deginimo.
Gyventojams rekomenduojama dažniau valyti patalpas drėgnu būdu ir stebėti savo sveikatos būklę. Pajutus bet kokius sveikatos sutrikimus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Išsamesnės rekomendacijos gyventojams pateikiamos NVSC interneto svetainėje.
**Sacharos dulkės Lietuvoje – geologinis ryšys tarp žemynų**
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai teigia, kad Sacharos dulkės – tai ne tik trumpalaikis atmosferos reiškinys, bet ir geologinės bei klimatinės sąveikos rezultatas, jungiantis skirtingus žemynus. Šios smulkios mineralinės dalelės susiformavo iš senovinio megaežero Čado dugno nuosėdų. Šis milžiniškas ežeras egzistavo maždaug prieš 5–7 tūkst. metų dabartinio Čado teritorijoje ir galėjo užimti apie 400 tūkst. kv. km – beveik tiek, kiek šiuolaikinė Prancūzija.
Dėl klimato pokyčių ežeras išdžiūvo, o jo dugnas tapo dykuma. Ypač daug smulkių nuosėdų susikaupė Bodelės įduboje, iš kurios, veikiant sausrai ir stipriems vėjams, šios dalelės lengvai patenka į atmosferą. Palankiomis meteorologinėmis sąlygomis jos gali nukeliauti tūkstančius kilometrų – iki Europos, įskaitant ir Lietuvą.
Sacharos dulkės susideda iš įvairių mineralų mišinio, įskaitant kvarcą, geležies ir aliuminio oksidus, molio daleles bei kalcio junginius. Tai – milijonus metų skirtingomis klimato sąlygomis formavęsi mikrofragmentai, pernešami pasauliniais atmosferos srautais. Šis reiškinys vadinamas aeoliniu procesu, kai vėjas tampa geologiniu veiksniu, pernešančiu medžiagas per žemynus.
Nors Lietuvoje Sacharos dulkės dažniausiai siejamos su laikinu oro kokybės pablogėjimu, pasauliniu mastu jos turi didesnį poveikį. Pavyzdžiui, Sacharos dulkės perneša fosforą ir kitas maistines medžiagas į Amazonės atogrąžų miškus, kurių dirvožemis yra senas ir skurdus. Šios dulkės veikia kaip natūralios, geologiškai susiformavusios trąšos.
Lietuvoje šis poveikis mažesnis, tačiau pats reiškinys svarbus ir geologiniu požiūriu. Dulkių epizodai dažniausiai pasitaiko pavasarį (kovą–gegužę), kai Sacharoje vyrauja sausros ir stiprūs vėjai. Tai – sezoninis reiškinys, kurį galima stebėti reguliariai.
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai atkreipia dėmesį, kad kasdieniai reiškiniai, tokie kaip drumstas dangus, rausvas lietus ar dulkės ant langų, gali būti geologinių procesų rezultatas. Tai primena, kad geologija veikia ne tik po kojomis, bet ir danguje.
Pavyzdžiui, drumstas dangus atsiranda dėl ore tvyrančių smulkių kietųjų dalelių, kurios yra nuosėdinės kilmės – kvarco dulkės, molio mineralai ir kt. Rausvas lietus susiformuoja, kai lietus išplauna šias dulkes iš atmosferos, o rausvą spalvą suteikia geležies oksidai. Dulkių sluoksnis ant paviršių yra mikromėginiai, tinkami geologiniams tyrimams.
Net keli miligramai dulkių leidžia nustatyti jų kilmę ir sudėtį. Šių dalelių analizė atskleidžia jų susidarymo sąlygas, pernešimo kelius ir poveikį dirvožemiui. Skirtingos dulkių kilmės vietovės turi unikalią mineralinę sudėtį – geocheminį parašą. Pagal dulkes galima nustatyti, iš kurios Sacharos dalies jos atkeliavo.
Kai Sacharos dulkės nusėda ant sniego (pvz., Alpėse), sniego paviršius įgauna gelsvą ar oranžinį atspalvį. Dėl to sniegas atspindi mažiau šviesos, todėl greičiau tirpsta. Tai dar vienas pavyzdys, kaip geologinės dalelės veikia klimato procesus.
Dulkių debesys stebimi palydovais, o duomenys leidžia numatyti, kur ir kada dulkės pasieks Europą. NASA ir Europos kosmoso agentūros palydovai fiksuoja dulkių debesis ir jų koncentraciją ore.
Tai priminimas, kad geologija, atmosfera, biosfera ir hidrosfera yra glaudžiai susijusios.
