Lietuvos valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia apie padidėjusią miškų gaisrų riziką balandžio mėnesį, ypač tuose regionuose, kur pernai buvo deginama žolė. Siekdami sumažinti neteisėto žolės deginimo atvejus, nustatyti pažeidėjus ir informuoti visuomenę apie gresiantį pavojų, miškininkai kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais nuo balandžio 2 iki balandžio 19 dienos vykdys prevencinius reidus.
„Kasmet pavasarį susiduriame su pernykštės žolės deginimo problema. VMU deda dideles pastangas, kad užkirstų tam kelią, informuodama visuomenę apie galimas pasekmes ir žalą gamtai. Taip pat suaktyviname gaisrų stebėjimą visoje Lietuvoje. Deja, dėl neatsakingo žmonių elgesio kasmet išdega didžiuliai plotai nenušienautos žolės, o ugnis greitai gali persimesti į miškus, durpynus, gyvenamuosius namus ar ūkinius pastatus. Raginame visus būti atsakingais ir saugoti vieni kitus bei gamtą“, – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
PAGD direktorius Renatas Požėla pabrėžia: „Ugniagesiai kasmet gesina šimtus gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo. Ugnis per kelias minutes sunaikina mišką, kuriam užauginti prireikė dešimtmečių. Mes naudosime visas įmanomas priemones – tiek prevencines, tiek teisines – kad gyventojai atsisakytų šio žalingo įpročio ir jaustų atsakomybę už savo, kitų žmonių ir gamtos saugumą.“
VMU regioniniai padaliniai, įsikūrę Anykščiuose, Druskininkuose, Dubravoje, Nemenčinėje, Šalčininkuose, Švenčionėliuose, Trakuose ir Varėnoje, kiekvieną savaitę surengs bent po tris reidus. Kiti regioniniai padaliniai planuoja reidus atsižvelgdami į konkrečią situaciją savo teritorijose. Šiuose reiduose dalyvaus ne tik miškininkai, bet ir PAGD bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Svarbu pažymėti, kad reidų grafikas yra preliminarus ir gali būti koreguojamas dėl nepalankių oro sąlygų.
VMU yra atsakinga už priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose Lietuvos miškuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Tai apima miško gaisrų stebėjimą, gesinimą, mineralizuotų juostų atnaujinimą, priešgaisrinių kelių ir vandens telkinių įrengimą bei švietėjišką veiklą.
2024 metais Lietuvos miškuose užregistruota 110 miško gaisrų, kurie apėmė 49,47 ha plotą. Palyginimui, per tą patį laikotarpį 2023 metais buvo užregistruoti 167 miško gaisrai, apėmę 59,63 ha. VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos ir valstybiniai miškų apsaugos pareigūnai į gaisravietes vyko daugiau nei 270 kartų. Esant aukštai gaisringumo klasei, budi apie 800 darbuotojų.
Primename, kaip taisyklingai tvarkyti gamtines atliekas. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti lapus ir šakas – tam skirtos specialios žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse sausą žolę ir lapus galima deginti tik sugrėbus į krūvą ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.
Draudžiama deginti surinktus augalus miškuose, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužus, skirtose vietose).
Baudos už gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus ir sausos žolės deginimą:
* Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas: įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 170 eurų.
* Miško naikinimas arba žalojimas padegant ar dėl neatsargaus elgesio su ugnimi: bauda nuo 560 iki 2300 eurų.
* Surinktų augalų deginimas lauko sąlygomis pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus: bauda nuo 30 iki 300 eurų.
* Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus augalų gaisrą: bauda žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
