Kauno savivaldybė siekia lygiuotis į Vilnių pagal atlyginimus – toks ambicingas tikslas įtrauktas į miesto strateginį planą. Ar realu, kad Kaunas pasivys sostinę, ir kokios priemonės numatytos šiam tikslui pasiekti?
Praėjusiais metais, trečiąjį ketvirtį, vidutinis mėnesinis atlyginimas Vilniuje siekė 1500 eurų „į rankas“, o Kaune – 1382 eurus, kaip teigė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT radijui. Pastaraisiais metais atotrūkis tarp sostinės ir laikinosios sostinės gyventojų algų svyravo apie 200 eurų. Šis skirtumas išlieka reikšmingas, atsižvelgiant į bendrą šalies ekonominę situaciją.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis Kaune mėnesio pradžioje siekė 10 proc. darbingo amžiaus gyventojų, o Vilniuje – 8,9 proc. Apie tai savo skaitytojams pranešė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ dar kovo mėnesį. Tai rodo, kad sostinėje ne tik didesni atlyginimai, bet ir daugiau galimybių įsidarbinti. Dėl šios priežasties tarpmiestiniai traukiniai ir autobusai, vežantys kauniečius į Vilnių ir atgal, veikia pilnu pajėgumu. Tačiau ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad ir Kaune galima gyventi gerai, tačiau būtina siekti didesnio ekonominio konkurencingumo.
**Kaunas – modernus technologijų miestas**
Toks tikslas įrašytas į Kauno savivaldybės 2025–2027 metų strateginį veiklos planą. Šis planas parengtas remiantis 2022 metais patvirtintu analogišku dokumentu, skirtu laikotarpiui iki 2030-ųjų. Vietos politikai šį planą jau patvirtino.
Strategijos rengėjai teigia, kad norint paversti Kauną aukštųjų technologijų ir modernios pramonės miestu, būtina teigiamai paveikti visus svarbiausius verslo bendruomenės segmentus. Keliami keturi pagrindiniai uždaviniai: užtikrinti tinkamą infrastruktūrą naujų investuotojų pritraukimui, sudaryti sąlygas inovatyviam verslui kurtis, skatinti smulkių ir vidutinių įmonių plėtrą ir užtikrinti patogų susisiekimą iš ir į Kauną. Sėkmingai įgyvendinus šiuos uždavinius, Kaunas taps konkurencingu miestu ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione.
Plane numatyti ne tik teoriniai teiginiai, bet ir konkretūs rodikliai. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę visuotinio nerimo situaciją, sunku prognozuoti, ar šiuos rodiklius pavyks pasiekti. Savivaldybė turi ribotą įtaką investuotojų pritraukimui, o įvairūs išoriniai veiksniai gali atbaidyti potencialius investuotojus.
Taip pat verta prisiminti, kad mero Visvaldo Matijošaičio šeimos verslo įmonė naują žuvų perdirbimo gamyklą pastatė ne Kauno mieste, o Kauno rajone, Sergeičikų kaime, kur veikia Kauno LEZ. Tai rodo, kad investicijos ne visada pasirenka miestą, net jei jo valdžia deklaruoja didelį dėmesį verslui. Vietos valdžia gali turėti didelę įtaką investicijų pritraukimui arba atstūmimui, pavyzdžiui, nepratęsiant žemės nuomos sutarčių arba stengiantis „nuvaryti nuo žemės“ tuos, kurie kliudo asmeninėms ambicijoms. Taip pat galima išduoti leidimą statybai, o vėliau jį atšaukti.
Ar „Britanikos“ pastatas ir toliau „puoš“ Kauno centrą? Šis klausimas vis dar lieka atviras ir iliustruoja sudėtingą santykį tarp verslo ir valdžios.
**Didesnis miesto patrauklumas verslui**
2021 metais Kaune įgyvendinti 7 nauji užsienio investicinio kapitalo projektai, 2023 metais – 8. Pagal naujausią miesto strategiją, iki 2030 metų jų skaičius turėtų išaugti iki 102. Tai ambicingas tikslas, reikalaujantis didelių pastangų ir palankios ekonominės aplinkos.
Jei 2021 metais Kaune registruotos užsienio kapitalo įmonės sukūrė 1516 naujų darbo vietų, tai iki 2030 metų jų skaičius turėtų padidėti iki 23 200 (iš jų 2750 – per 2025 metus). Šie skaičiai rodo, kad savivaldybė tikisi pritraukti dideles investicijas ir sukurti daug naujų darbo vietų.
2025–2027 metų strateginiame plane numatoma, kad Kauno miesto savivaldybėje sukuriama pridėtinė vertė (gamybos sąnaudomis) paaugs nuo 3,48 mlrd. eurų (2020 m.) iki 5,29 milijardo (2029 m.). Vidutinio mėnesinio (bruto) darbo užmokesčio santykis su Vilniaus miesto savivaldybės darbo užmokesčio lygiu turėtų pasiekti vienetą 2030 metais. Tai reiškia, kad Kaunas tikisi susilyginti su Vilniumi pagal atlyginimus.
Suplanuota ir daugiau pokyčių: materialinės investicijos, tenkančios vienam Kauno gyventojui, paaugs nuo 2859 eurų (2020 m.) iki 4829 eurų (2029 m.). Tačiau Kaune veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, sumažės nuo 54,34 (2024 metų pradžioje) iki 53,2 (2030 metais). Tai gali būti susiję su įmonių stambėjimu ir efektyvumo didinimu.
**„Apie rytdienos orus pranešim poryt“**
Šis posakis puikiai iliustruoja situaciją, kai prognozės nepasitvirtina. Nors orų permainos ir miesto ekonomika nėra tiesiogiai susijusios, visiems gyventojams geriau, kai planai ir pažadai įgyvendinami. Todėl svarbu, kad Kauno savivaldybės strategija būtų realistinė ir įgyvendinama.
Vienas iš sėkmingo strategavimo pavyzdžių – Aleksoto inovacijų pramonės parkas „ALEX“. Jame jau įsikūrė biotechnologijų įmonė „Wellgem Biopharma“, kuri dirba genų inžinerijos ir biofarmacijos srityje. Įmonė planuoja sukurti visą biotechnologinių gamybos procesų ir produktų testavimo paslaugų spektrą. Kauno savivaldybė džiaugiasi šiuo projektu ir pabrėžia, kad Kaunas pasirinktas dėl gero susisiekimo su Europa.
„Planuojamų investicijų vertė viršys 50 mln. eurų, o per kelerius metus „Wellgem Biopharma“ numatę įdarbinti daugiau kaip 100 aukštos kvalifikacijos specialistų. Inovacijų parkas taps paskata ir miesto akademinei bendruomenei. Šalia startuolių ir aukštųjų technologijų įmonių, čia suplanuoti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai, verslo inkubatorius. Universitetai galės ugdyti rinkos poreikius atitinkančius specialistus. Svarbiausi sektoriai – gyvybės mokslai, automobilių pramonės, informacinės ir ryšių technologijos, pramonės įrenginiai“.
**Kaip seksis toliau…**
…vykdyti kitus investicinius projektus, įgyvendinti priemones ir spręsti strateginius uždavinius, parodys ateitis. Svarbu, kad savivaldybė nuosekliai siektų savo tikslų ir reaguotų į besikeičiančią ekonominę situaciją.
Kai kurie iš šių uždavinių yra šie:
* Stiprinti kryptingą ekonominę specializaciją, pritraukiant tiesiogines užsienio ir vietos investicijas. Savivaldybė siekia padidinti investicinį Kauno patrauklumą ir įtvirtinti pagrindines miesto ekonomines specializacijas: inžinerinę ir automobilių pramonę, gyvybės mokslus, informacijos ir ryšių technologijas. Taip pat siekiama gerinti Kauno miesto matomumą užsienio žiniasklaidoje.
* Įgalinti inovacijomis grįsto verslo plėtrą. Savivaldybė siekia išbandyti ir taikyti naujas priemones, skatinančias Kauno miesto inovacijų ekosistemos plėtrą. Būtinas bendradarbiavimas su akademine bendruomene ir mokslinių tyrimų įmonėmis. Taip pat siekiama, kad mieste būtų prieinamos kokybiškos verslo paramos paslaugos startuoliams ir vystomos naujos erdvės, kurios leistų sinergizuoti jaunų įmonių ambicijas.
Plane kalbama ir apie tai, kad savivaldybė siekia prisidėti prie inovacijų plėtros, numatant platesnį ikiprekybinių ir kitų inovacinių viešųjų pirkimų taikymą. Nemažai dėmesio skiriama informacijos sklaidai ir skatinimo programoms, kurios padės verslams reaguoti į ateities iššūkius. Savivaldybė siekia sukurti patogų miestą tiek gyventojams, tiek verslui, užtikrinant aukštą paslaugų lygį verslo subjektams.
**Geografiniame Lietuvos centre**
Strateginiame plane taip pat kalbama apie glaudų tarpsektorinį bendradarbiavimą, Kauno, kaip akademiškiausio miesto, potencialo išnaudojimą, pakankamos darbo jėgos pasiūlos užtikrinimą, kauniečių verslumo skatinimą ir kokybiškų paslaugų verslui vystymą.
Taip pat planuojama kartu su nacionalinėmis institucijomis „atverti“ Nemuną komercinei laivybai ir vystyti vandens kelių komercinį potencialą. Prieš keliolika metų, kai su vidaus vandens kelių plėtra susijusiai valstybinei įmonei vadovavo vienas Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, įvairiose vietovėse buvo įrengta apie 10 mln. litų kainavusių Nemuno prieplaukų. Ilgą laiką jos stovėjo nenaudojamos, o pastaraisiais metais kai kurias iš jų imtasi restauruoti.
Kaune, Marvelėje, buvo rengtas krovinių uostas, kuris kol kas naudojamas epizodiškai. Tačiau upių „įveiklintojai“ nestinga užmojo perkelti kauniečius iš automobilių į valtis ar kitas vandens transporto priemones. Tačiau naujakuriams ar senbuviams miestas nepasiūlo galimybės į darbus keltis valtimis, bet stato tiltus. Tačiau susirūpinta žuvų gerove, ir savivaldybės biudžeto lėšomis užsakytas šliuzų per Kauno HE projektas.
Iki 2028 metų galiosiančiame miesto savivaldybės veiklos strateginiame plane pasakyta, kad siekiama „stiprinti Kauno, kaip strategiškai palankios lokacijos – geografinio Lietuvos centro – pozicijas, išnaudojant nacionalinius ir tarptautinius logistinius tinklus („Via Baltica“, „Rail Baltica“, vandens kelias E41). Išskirtinis dėmesys bus skiriamas vandens keliams įveiklinti – siekiant vystyti darnią ir intermodalią logistiką“.
