## 600 milijonų eurų Lietuvos pacientų sveikatai: kur keliauja pinigai?
Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas kompensuojamųjų vaistų vartotojų skaičiaus augimas, per pastaruosius penkerius metus pasiekęs beveik 20 procentų. Tai atspindi didėjančią valstybės paramą pacientams, kuriems reikalingas būtinas gydymas. 2024 metais vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti buvo skirta rekordinė suma – daugiau nei 600 milijonų eurų. Valstybinė ligonių kasa (VLK) atskleidžia, kokioms ligoms gydyti skiriama didžioji dalis šių lėšų, kaip užtikrinamas vaistų prieinamumas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir kokios priemonės padeda sumažinti pacientų išlaidas.
### Augantis pacientų skaičius ir didėjantis finansavimas
Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų gavėjų skaičius išaugo beveik penktadaliu ir siekia beveik 1,3 milijono gyventojų. VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė teigia, kad tai rodo dvi pagrindines tendencijas: didėjantį lėtinių ligų paplitimą ir valstybės pastangas užtikrinti, kad kuo daugiau pacientų galėtų gauti reikiamą gydymą, patirdami mažesnes asmenines išlaidas.
2024 metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti kas mėnesį vidutiniškai buvo skiriama beveik 50 milijonų eurų, o per metus iš viso išleista 593 milijonai eurų. Per pastarąjį dešimtmetį šios fondo išlaidos išaugo net tris kartus.
„Tai yra rekordinė suma, atspindinti augantį sergamumą ir kartu didėjantį vaistų prieinamumą pacientams. Taip pat tai rodo medicinos pažangą ir didėjančias išlaidas naujiems vaistams, ypač skirtiems onkologinėms ir lėtinėms ligoms gydyti, kurių vis daugiau įtraukiama į kompensavimo sistemą kasmet. Pernai kompensuojamųjų vaistų sąrašas pasipildė 42 naujomis pozicijomis, įtraukiant naujus vaistus arba išplečiant kai kurių vaistų skyrimo indikacijas. Visa tai ženkliai pagerino pacientų galimybes gauti reikalingą gydymą“, – teigia VLK atstovė.
### Daugiausia lėšų skiriama onkologiniams ir kardiologiniams vaistams
Pasak L. Škiudaitės, didžiausia kompensuojamųjų vaistų biudžeto dalis tenka onkologinių ligų gydymui – apie 250 milijonų eurų per metus. Šių vaistų poreikis nuolat auga, nes medicinos pažanga leidžia kurti vis daugiau naujų vaistų, kurie gerina pacientų gyvenimo kokybę ir užtikrina efektyvesnį gydymą. Be to, šie vaistai dažnai yra originalūs, o tai reiškia, kad jie yra brangūs, nes jų tyrimams ir gamybai reikalingos didelės investicijos, be to, trūksta konkurencijos. Skaičiuojama, kad 2024 metais antinavikinius vaistus Lietuvoje vartojo daugiau nei 51 tūkstantis pacientų.
Didžiausias mirtingumas Lietuvoje fiksuojamas dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šalyje yra daugiau nei 900 tūkstančių kardiologinėmis ligomis sergančių pacientų, todėl kompensuojamuosius kardiologinius vaistus vartoja kas antras ar trečias šalies gyventojas. Paradoksalu, tačiau išlaidos šiai vaistų grupei, anot VLK specialistės, išlieka optimalios – pernai kardiologiniams vaistams kompensuoti prireikė kiek daugiau nei 81 milijono eurų.
„Rinkoje egzistuoja seniai sukurti vaistai, kuriuos gamintojai gali tiekti mažesnėmis kainomis, taip pat yra daug generinių vaistų, kurie yra lygiavertė alternatyva brangiems originaliems medikamentams. Dėl tokios konkurencijos vaistų kainos išlieka santykinai mažesnės, – aiškina L. Škiudaitė. – Naujų vaistų šioje srityje atsiranda rečiau, todėl bendros išlaidos, palyginti su antinavikiniais vaistais, nėra tokios didelės, nepaisant itin plataus pacientų rato.“
### Augantis medicinos pagalbos priemonių poreikis
Be vaistų, vis didesnė fondo dalis skiriama medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti. 2024 metais kompensuojamąsias priemones naudojo apie 225 tūkstančiai pacientų, o joms skirta suma siekė beveik 58 milijonus eurų. Tai rodo, kad per pastaruosius ketverius metus medicinos pagalbos priemonių poreikis išaugo beveik dvigubai.
Ši grupė apima įvairias slaugos ir medicininės priežiūros priemones, tokias kaip sauskelnės, enterinio maitinimo priemonės, gliukozės matavimo sistemos, žaizdų priežiūros produktai ir kt. Daugiausia fondo lėšų skiriama pacientams, sergantiems cukriniu diabetu – jiems kompensuojamos insulino pompos, jutikliai, juostelės bei kitos būtinos priemonės.
„Pavyzdžiui, vieno paciento nuolatinei gliukozės kiekio stebėjimo sistemai kompensuoti per tris mėnesius gali prireikti maždaug 400 eurų, todėl tokių priemonių įtraukimas į kompensavimo sistemą reikšmingai prisideda prie pacientų išlaidų mažinimo“, – teigia L. Škiudaitė.
Pasak jos, ypač sparčiai auga slaugos priemonių poreikis – vis daugiau pacientų naudoja kompensuojamąsias sauskelnes, kateterius ir kitus reikmenis, kurie pagerina žmonių gyvenimo kokybę. Dauguma šių pacientų serga lėtinėmis ligomis arba yra vyresnio amžiaus, todėl jiems slaugos priemonės yra būtinos.
### Kaip mažinamos vaistų priemokos pacientams?
Be PSDF lėšų, skirtų vaistams kompensuoti, dar 35 milijonai eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto pacientų priemokoms už vaistus padengti.
VLK atstovė teigia, kad kompensuojant vaistus jau penktus metus ypatingas dėmesys skiriamas socialiai jautrioms gyventojų grupėms. Vyresniems nei 75 metų žmonėms, mažas pajamas gaunantiems asmenims su negalia ir senatvės pensijos sulaukusiems gyventojams taikoma visiško priemokų dengimo sistema, leidžianti gauti kompensuojamuosius vaistus be papildomų išlaidų. Tam 2024 metais buvo skirta 31,5 milijono eurų, palyginti su 24 milijonais eurų 2023 metais.
Be to, siekiant skatinti racionalų vaistų vartojimą, papildomi 3,6 milijonai eurų pernai buvo skirti tų pacientų priemokoms padengti, kurie vaistinėse rinkosi vaistus su mažiausia priemoka ir kaupė nustatytos sumos priemokų krepšelį.
„Ši lengvata, įvesta nuo 2023 metų liepos, yra viena iš svarbiausių priemonių, mažinančių paciento išlaidas vaistų priemokoms. Ji leidžia pacientams gauti kompensuojamuosius vaistus su mažesne arba net nulinėmis priemokomis ir skatina racionalesnius vaistų pasirinkimus – daugiau žmonių vaistinėse renkasi pigesnes alternatyvas, pavyzdžiui, generinius vaistus“, – teigia L. Škiudaitė.
