Aukščiausiojo Teismo sprendimas išteisinti Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių „čekučių“ byloje sukėlė didelį atgarsį visuomenėje, nubraukdamas viltis dėl skaidresnės ir atsakingesnės Lietuvos. Šis verdiktas ne tik išvalė vieno politiko reputaciją, bet ir gali turėti rimtų pasekmių visai politinei sistemai, sudarydamas precedentą kitiems korupcija įtariamiems pareigūnams.
Lietuvai atsivėrė galimybė žengti tvirtą žingsnį į priekį, atsikratant betvarkės, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir nebaudžiamumo atmosfera, tačiau Aukščiausiojo Teismo (teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Artūras Pažarskis ir kolegijos pirmininkė Daiva Pranytė-Zalieckienė) sprendimas šias viltis gerokai prigesino, išmetus gelbėjimosi ratą M. Sinkevičiui. Šis teismo sprendimas gali tapti pavojingu signalu, leidžiančiu suprasti, kad įtakingi asmenys gali išvengti atsakomybės už savo veiksmus.
M. Sinkevičiaus triumfas gali išprovokuoti grandininę reakciją, atveriant vartus visai plejadai politikų ir valdininkų, įklimpusių į kaltinimų korupcija liūną. Jie galės iškelti galvas ir vadovautis principu „viskas pagal įstatymą“, nepaisant to, kad neseniai buvo panirę į gėdos purvą, primenantį sovietmetį. Formaliai jie nekalti, todėl gali toliau eiti įtakingas pareigas ir išlaikyti valdžios svertus savo rankose.
Po faktinio M. Sinkevičiaus išteisinimo, „viskas pagal įstatymą“ vežimas riedės dar greičiau, didindamas įvairaus rango veikėjų, tuštinančių valstybės ir savivaldybių iždus savo ir savo artimųjų poreikiams, armiją. Jie jausis nebaudžiami, o žemesniųjų instancijų teismai, remdamiesi Aukščiausiojo Teismo praktika, gali nedrįsti priimti apkaltinamųjų nuosprendžių kitose „čekučių skandalų“ bylose, kuriose kaltinimai pareikšti daugeliui merų, savivaldybių tarybų narių ir administracijų atstovų.
Toks Aukščiausiojo Teismo sprendimas skatina karjeristus ir prisitaikėlius, kurie valstybės tarnybą ir savivaldybes naudoja savo asmeniniams tikslams, o vertybės, moralė, padorumas ir skaidrumas jiems jau seniai yra tapę nuvalkiotomis sąvokomis. Sąžiningų ir neabejingų žmonių nusivylimas augs, matant, kaip žongliruojant paragrafais visi juoduliai gražiai nubalinami. Jie jausis vis svetimesni šioje terpėje, kurioje neskaidrūs sandoriai yra svarbesni už vertybinį požiūrį. Dėl to mažės šviesių asmenybių ir piliečių, nepažeistų korupcijos viruso, o patriotiškai nusiteikusi visuomenės dalis, ypač jaunimas, rinksis kitą kelią.
Nebūtina, kad politikų ir valdininkų susiveiktos sumos „čekučių istorijose“ būtų didelės. Svarbiausia, kad nebaudžiamumas po LAT verdikto M. Sinkevičiaus byloje, naikinančio dviejų principingų žemesnių instancijų teismų sprendimus, dar labiau suvešės, kaip piktžolės, plintančios palankiomis sąlygomis. Kad ir kaip bevartytume Jonavos rajono mero istoriją, esminis faktas išlieka: lėšos, skirtos savivaldybės tarybos nario veiklai, buvo naudojamos jo ir jo žmonos Aistės Sinkevičienės asmeniniams poreikiams tenkinti. Mero aiškinimai, kad jis avansinę apyskaitą įtraukė per klaidą, kelia šypseną.
Vienas perspektyviausių socdemų, Savivaldybių asociacijos prezidentas, nusirito iki to, kad jo šeimos poreikiams buvo naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Aukščiausiasis Teismas galėjo dviem žodžiais „skundas atmestas“ pakloti pamatus skaidresnei ir atsakingesnei Lietuvai. Tačiau LAT kolegija didžiausią dėmesį skyrė M. Sinkevičiaus užtarimui, tarsi jis būtų pernelyg smarkiai nubaustas.
Dabar, panaikinus baudžiamąją atsakomybę, M. Sinkevičius atsakys švelniau, galbūt susilauks tarnybinės arba administracinės nuobaudos. Ir beveik neabejotina, jog toliau eis įtakingas pareigas ir kops karjeros laiptais į aukštesnius postus be jokio skaistyklos laikotarpio. Paradoksalu, tačiau vienas iš dviejų į rezonansinius korupcijos skandalus įklimpusių veikėjų – Gintautas Paluckas arba M. Sinkevičius – gali tapti valdančiosios Socialdemokratų partijos vedliu. Tai rodo, kad valstybėje siaučia reputacijos krizė, jei nerandama neteistų ir į teisėsaugos akiratį nepatekusių asmenų svarbiausiems postams užimti.
Likus vos dviem savaitėms iki pirmos instancijos teismo sprendimo, net pats prezidentas Gitanas Nausėda atvyko į Jonavą ir išsakė M. Sinkevičių palaikančias frazes („šiandien jis nekaltas“ ir pan.). Ar šios frazės nuskambėjo kaip signalas Aukščiausiojo Teismo kolegijai priimti tam tikrą sprendimą? Kokių povandeninių srovių visuomenė dar nežino? Susidaro įspūdis, kad šios srovės neigiamai veiks valstybės raidą, nes skaidrumo bus mažiau, o drumzlių – daugiau. Bent jau sąlygos tam dabar yra sudarytos.
