Kauno gyventojai pasipiktino Ramybės parke vykdomais darbais, kurių metu, kaip teigiama, draudžiamu metu buvo niokojami saugomų paukščių – kovų – lizdai. Šis incidentas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje, o kauniečiai kreipėsi į atitinkamas institucijas, reikalaudami paaiškinimų.
Kaunietė, pastebėjusi vykdomus darbus Ramybės parke, nedelsdama informavo naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“, pabrėždama, kad tokia situacija mieste kartojasi ne pirmus metus. Anot jos, akivaizdu, jog kovų lizdai yra naikinami, o tai daryti griežtai draudžiama nuo kovo 1-osios iki birželio 30-osios, kuomet šie paukščiai peri ir augina jauniklius.
Informacija apie galimai neteisėtus veiksmus Ramybės parke taip pat pasidalinta ir Lietuvos ornitologų draugijos „Facebook“ grupėje, sukeldama didelį susirūpinimą tarp gamtai neabejingų žmonių. Kauniečiai ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į atsakingas institucijas, siekdami išsiaiškinti situaciją ir sustabdyti galimą žalą paukščiams.
Vienas iš grupės narių teigė, jog bandė kalbėtis su darbininkais, kurie vykdė lizdų naikinimą, tačiau šie paaiškino, kad tiesiog vykdo savivaldybės užsakymą. Toks atsakymas dar labiau suglumino gyventojus, nes kyla klausimas, ar savivaldybė iš tiesų sankcionavo veiksmus, pažeidžiančius paukščių apsaugos įstatymus.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kasmet sulaukia pranešimų apie neteisėtus kovų lizdų naikinimus ar perkėlimus. Departamentas primena, kad laikotarpiu nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. bet koks kenkimas kovų lizdams yra draudžiamas. Be to, kovų lizdų perkėlimui būtina gauti AAD išduodamą išvadą, leidžiančią reguliuoti šių paukščių gausą.
AAD atkreipia dėmesį, kad kovai yra saugoma rūšis, įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą. Tai reiškia, kad tyčinis lizdų naikinimas, pažeidimas ar trikdymas perėjimo ir jauniklių auginimo metu yra griežtai draudžiamas.
Departamentas ragina gyventojus apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat, jei įmanoma, užfiksuoti pažeidimą nuotraukose ar vaizdo įraše ir atsiųsti AAD elektroniniu paštu.
Kauniečiai socialiniuose tinkluose negailėjo kritikos dėl susidariusios situacijos. Daugelis piktinosi, kad tokie dalykai iš viso vyksta, ir klausė, kas darosi su visuomene, jei naikinami paukščių lizdai, kertami medžiai ir niokojama gamta.
Kiti svarstė, kodėl žmogui trukdo paukščiai, ir teigė, kad žmonės per daug įsivaizduoja esantys pasaulio valdovai, kurie gali spręsti, kas, ką, kur, kiek ir kodėl. Tačiau, anot jų, iš tiesų žmonės tik naikina ir griauna, galvodami tik apie savo poreikius ir patogumus.
Vienas iš komentatorių ironiškai pastebėjo, kad jei Ramybės parke naikinami paukščių lizdai, galbūt parką reikėtų pervadinti į Kapų tylos parką.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę bei Aplinkos apsaugos departamentą, prašydamas pakomentuoti situaciją.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Svajūnas Urbonavičius paaiškino, kad Ramybės parke vykdomas varninių paukščių gausos reguliavimas, kitaip tariant, populiacijos mažinimas, kuris atliekamas jau ne pirmus metus. Pasak jo, darbai yra suderinti su atsakingomis institucijomis ir leidimas juos atlikti galioja iki kovo 23-ios dienos.
AAD patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į departamentą su prašymu išduoti leidimą reguliuoti kovų ir pilkųjų varnų populiaciją, argumentuodama tai dideliu skundų skaičiumi dėl paukščių keliamo triukšmo ir aplinkos taršos. Leidimas buvo išduotas laikotarpiui nuo kovo 10 d. iki kovo 23 d. 2025 metais.
Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad tyčinis lizdo išardymas pavasarį gali pakenkti jaunikliams, o už neteisėtai išardytą lizdą numatyta 50,34 eurų žala.
Tiesa, dar 2021 metais Aplinkos ministerija prašė savivaldybių, net ir turinčių leidimus, nenaikinti perėti grįžtančių kovų lizdų, ir siūlė tai daryti rudenį.
Lietuvoje perinčių kovų populiacija per 30 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Pagrindinė to priežastis – kolonijų naikinimas, išmetant lizdus su kiaušiniais arba jau išsiritusiais jaunikliais.
Kovai į lizdavietes Lietuvoje sugrįžta kovo pradžioje ir iškart užsiima veisimosi vietas. Jie dažniausiai įsikuria tose pačiose kolonijose, kuriose gali perėti po kelis dešimtmečius.
Kovo 4-ąją minima Kovarnio diena, skirta paminėti šių paukščių sugrįžimą. Anksčiau Lietuvoje kovai buvo mėgstami, o dabar neretai nekenčiami dėl keliamo triukšmo ir teršiamos aplinkos.
Šis incidentas Ramybės parke dar kartą atkreipė dėmesį į kovų apsaugos problemą ir būtinybę ieškoti humaniškesnių būdų, kaip sugyventi su šiais paukščiais miesto aplinkoje.
