Kaunas neretai susiduria su klimato kaitos padariniais ir ekstremaliais gamtos reiškiniais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena, kad potvyniai Kaune, ypač prieš pastatant hidroelektrinę, buvo gana dažnas reiškinys.
„Anksčiau, kai žiemos būdavo šaltesnės ir sniegingesnės, potvyniai Kaune (iki hidroelektrinės pastatymo) vykdavo reguliariai. Maždaug kas 5 metus pasitaikydavo ir tokių, kurie pridarydavo daug žalos”, – teigia meteorologai.
Vienas iš labiausiai įsimintinų įvykių nutiko pokario metais. 1946 m. kovo 23-osios vakarą kauniečiai pastebėjo, kad vanduo daugelyje miesto vietų pradėjo staigiai kilti. Nerimi pajudėjo ledai, o situacija greitai tapo kritiška.
Kovo 24-osios rytą ledai susigrūdo ties Nemuno ir Neries santaka. Neris, neturėdama kur tekėti, pasuko link Vilijampolės ir ėmė semti gyventojų namus. Kitą dieną, kovo 25-osios rytą, Kauno senamiesčio vandens matavimo stotyje užfiksuotas rekordinis vandens lygis – 8,57 m.
Pranešama, kad du trečdaliai tuometinio Kauno miesto ir jo priemiesčių buvo apsemta. Žmonės gelbėjosi lipdami į antrus namų aukštus, o tie, kurie gyveno žemesnėse trobelėse, ropštėsi ant stogų. Potvynio metu neišvengta ir skaudžių nelaimių – stipri upės srovė su ledais nusinešė kai kurias sodybas kartu su gyventojais, gyvuliais ir visu turtu.
Daugelis žmonių prarado savo turtą ir turėjo bėgti iš namų be nieko, nors lauke dar buvo šalta. Miestiečiai susidūrė su maisto ir švaraus geriamojo vandens trūkumu. Šis potvynis paskatino idėją, kad norint išvengti panašių nelaimių ateityje, būtina pastatyti hidroelektrinę aukščiau Kauno. 1959 metais ši idėja buvo įgyvendinta.
Siekiant geriau suprasti ir modeliuoti didelius potvynius, kuriuos vis dar gali sukelti ledo sangrūdos sparčiai keičiantis klimatui, Latvijoje ir Lietuvoje vykdomas specialus projektas ICEREG. Šio projekto tikslas – modeliuoti ir kartografuoti ledo sangrūdų sukeliamus potvynius pažeidžiamose Latvijos ir Lietuvos teritorijose. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika.
